Danų tapybos „aukso amžius“ parodoje „Bundančios tautos“

2021 m. rugsėjo 23 d. – lapkričio 7 d.

Johan Thomas Lundbye (1818–1848). Žąsies bokštas Vordingborge, Zelandijos saloje,1842, Danijos nacionalinė galerija

Minint oficialių diplomatinių santykių pradžios tarp Danijos ir Lietuvos 100 m. jubiliejų, naujojoje parodoje „Bundančios tautos“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje pristatoma per 40 danų „aukso amžiaus“ šedevrų. Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Danijos nacionalinė galerija, Danijos kultūros institutas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei Lietuvos ambasada Danijoje.

 

Paroda atvira lankytojams iki lapkričio 7 d. Parodą „Bundančios tautos“ rugsėjo 30 d. atidarė Jos karališkoji prakilnybė Danijos kronprincesė Mary ir Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

46 „aukso amžiaus“ šedevrai iš Danijos

 

Menui būdingas artimas ir sudėtingas santykis su nacionaline tapatybe ir tautiškumo jausmu. Istorijos, ritualai, simboliai, o ypač menas, gali atlikti svarbų vaidmenį įtvirtinant bendrą istorinę ir vizualinę atmintį. Danijoje siekiant sustiprinti nacionalinės sanglaudos ir bendrumo jausmą dažnai pasitelkiami XIX a. kūriniai. Ypatinga nacionalinė reikšmė ir galia dažnai priskiriama Hanso Christiano Anderseno pasakoms, Adamo Oehlenschlägerio parašytam nacionaliniam himnui bei Nikolajaus Frederiko Severino Grundtvigo giesmėms – tą patį galima pasakyti ir apie „aukso amžiaus“ tapytojus, kurių darbai buvo reprodukuojami įvairiame kontekste bei tapo itin svarbūs formuojant danų kolektyvinę atmintį. Lietuvos kontekste tautinio bendrumo ir nacionalinio charakterio atskleidimo klausimas užima svarbią vietą kultūriniuose dialoguose, kai diskutuojama apie ilgametes istorines linijas, tebesitęsiančias nuo ankstesnių Lietuvos nepriklausomybės laikotarpių. Smalsiai domimasi ryšiais tarp meno, kultūros ir nacionalinės sanglaudos bei tautiškumo jausmo.

 

Christen Dalsgaard (1824–1907). Kaimo stalius atneša karstą mirusiam vaikui, 1857. Danijos nacionalinė galerija

Palyginti su Danija, Lietuvos nacionalinė istorija nėra ilga ir nenutrūkstama. Pirmą kartą po ilgo užsienio jėgų viešpatavimo ši tauta atkūrė nepriklausomybę prieš šimtmetį – 1918 m. Jau 1940 m. Lietuvą vėl okupavo Sovietų Sąjunga, 1941 m. nacistinė Vokietija, o 1944–1990 m. dar kartą Sovietų Sąjunga. Toks istorinis kontekstas kritiškai svarbus norint suprasti lietuvių nacionalinį meną ir jų santykį su savąja tautine tapatybe. Šį santykį tyrinėjo danų etnologas ir keliautojas Åge Meyeris Benedictsenas, pirmą kartą atvykęs į Lietuvą XIX a. 10 dešimtmečio pradžioje, kai šalis kaip tokia nė neegzistavo. Vis dėlto Å. M. Benedictseno knyga, kurioje jis aprašė Lietuvos istoriją, mitologiją, papročius, kalbą ir politinę situaciją, iki šiol tebėra vienas išsamiausių liudijimų apie lietuvius kaip etninę grupę, deramai pavadintas „Lietuva. Bundanti tauta“ (angl. Lithuania, the Awakening of a Nation). Å. M. Benedictseno tikslas buvo atkreipti danų dėmesį į lietuvių tautinį atgimimą, kurį jis tuo metu pastebėjo besiformuojant, ir padėti jį suprasti, be to, akivaizdu, kad jis manė, jog didelę svarbą šiam atgimimui ir tautos formavimuisi turi kultūra.

 

Parodą „Bundančios tautos“ sudaro 46 paveikslai, sukurti žymių XVIII a. pab.–XIX a. pr. danų „aukso amžiaus“ tapytojų: Nicolaiʼaus Abildgaardo, Christofferio Wilhelmo Eckersbergo, Christeno Købke ir kitų. Paroda perteikia stiprų nacionalinio identiteto ir istorijos jausmą. Joje pristatomi simboliai, vaizdiniai ir istorijos atsirado iš daugybės didžiulių krizių, dėl kurių Danija sumenko tiek geografiškai, tiek finansiškai, tiek politiškai. Vis dėlto šie sunkūs laikai nulėmė meno ir kultūros suklestėjimą, o „aukso amžiaus“ menininkų sukurti simboliai ir idėjos milžiniška dalimi prisidėjo prie iki šių dienų išlikusių „daniškumo“ bei Danijos vientisumo sampratų.

 

Christoffer Wilhelm Eckersberg (1783−1853). Miono salos uolos ir korvetė, 1833. Danijos nacionalinė galerija

„Tiek Danijai, tiek Lietuvai labai svarbu aptarti ir atrasti, kaip menas ir kultūra apskritai atspindėjo, formavo ir tebeformuoja mūsų istoriją. Menine prasme danų „aukso amžius“ yra ryškus ir įdomus šio reiškinio pavyzdys“, – teigė Simonas Drewsenas Holmbergas, Danijos kultūros instituto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje direktorius.

 

Anaiptol ne sutapimas, kad šiuo metu Vilniaus paveikslų galerijoje taip pat rodoma Pranciškaus Smuglevičiaus paroda „Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“. Savo gvildenamomis temomis ji artima „Bundančioms tautoms“, tad tarp abiejų parodų norisi ieškoti paralelių. Sąveikaudamos tarpusavyje, šios dvi parodos atskleidžia, kaip mūsų nacionalinis identitetas siejasi su bendromis vertybėmis, kultūra ir menu. Abi parodos taip pat rodo pavyzdį, kaip kultūra ir menas gali klestėti sunkiais laikais. Šiuo atžvilgiu jos gali suteikti įkvėpimo ir šiandien. 

 

Danų kultūros instituto Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje informacija

 

 

Apie 46 danų „aukso amžiaus“ tapybos šedevrus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje bei tai, kuo šio laikotarpio dailė ypatinga Europos kontekste pasakoja parodos „Bundančios tautos“ kuratorius Henrikas Holmas:

 

 

 

Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. Muziejaus parodas ir ekspozicijas galima lankyti be galimybių paso. Muziejaus renginiuose galimybių pasas būtinas.

 

 

 

Parodos kuratorius Henrik Holm

 

 

 

 

Organizatoriai:

                                                                                                                                                       

  Projektą finansuoja:     

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 

 

A. Goštauto g. 1, LT-01104 Vilnius
Tel. (8 5) 261 6764
kasiulio.muziejus@lndm.lt