Kad ir pasaulio pabaiga: kraštovaizdis Lietuvos fotografijoje
2025 m. spalio 24 – 2026 m. kovo 1 d.
Kad ir pasaulio pabaiga, žmogus iki paskutinės sekundės bus linkęs netikėti artėjančia apokalipse ir stengsis slopinti kritinio susinaikinimo grėsmių keliamą baimę kraštovaizdžio toliuose – ten, kur baigiasi apčiuopiama realybė ir prasideda įsivaizduojamas pasaulis, ten, kur egzistencinį nerimą užgožia amžinosios gamtos magija.
Viena vertus, kraštovaizdis yra realių vietų pynė, suformuojanti reljefą ir horizontą – žvilgsnio pasiekiamumo ribą, tačiau kraštovaizdis yra ir įvairialypė mentalinio bei estetinio veiksmo scena – erdvė, kurioje telpa daugybė prieštaringų emocijų ir suvokimų, interesų ir galių susikirtimų. Kiekviena visuomenės formacija kuria savo kraštovaizdį, nuslopina ar net sunaikina ankstesnių politinės, ekonominės, socialinės, kultūrinės, ekologinės raidos stadijų vertybes ir pakeičia jas savosiomis.
Vieniems fotografams kraštovaizdis yra socialinė terpė, kurioje veikia geologinis, mitologinis, istorinis ir fizinis laikas, dabartis susijungia su praeitimi. Peizažo fotografijos padeda apčiuopti praėjusiame laike tvyrojusių pasaulėžiūrų pulsavimą, ne tik atspindėti vietos istoriją, bet ir pažymėti jos reliatyvumą. Menininkai iškelia kraštovaizdžio simbolines reikšmes, testuodami jas savo gyvenimo arba epochos verčių skalėje.
Kiti fotografai pasitelkia kraštovaizdį (realų arba menamą) naujų prasmių kūrimui. Fotografija sąmoningai arba intuityviai įtvirtina kraštovaizdžio fenomeną – erdves, kurių prasmių sankaupos visuomenės komunikacijoje nuolat kinta, plečiasi. Visų pirma veikia ideologinės nuostatos ir asociatyvumo patirtys, kurias maitina gamtos ir kultūros sintezuotos, „laukinės“ ar antropogenizuotos lokacijos. O šiandien ypač aktualios tampa menininkų nuorodos į antropoceno pasekmes ir civilizacijos ateities perspektyvas.
Tiesa, individualios ir net kolektyvinės atminties rezervuaruose niekada neišsikristalizuos kraštovaizdžio status quo, nes jis yra neišvengiamų natūros ir vaizduotės metamorfozių siekinys, besiskleidžiantis fotografijose tarsi miražas.
Margarita Matulytė
Parodos autoriai:
Vytautas Balčytis (g. 1955)
Marijonas Baranauskas (1931–1995)
Algimantas Barzdžius (g. 1960)
Juozas Budraitis (g. 1940)
Alfonsas Budvytis (1949–2003)
Zenonas Bulgakovas (1939–2023)
Vitalijus Butyrinas (1947–2020)
Dovilė Dagienė (g. 1981)
Pijus Ganusauskas (g. 1989)
Savelijus Golubevas (1935–2007)
Elena Grudzinskaitė (g. 1987)
Jonas Kalvelis (1925–1987)
Kotryna Ūla Kiliulytė (g. 1986)
Geistė Marija Kinčinaitytė (g. 1991)
Marius Krivičius (g. 1994)
Algimantas Kunčius (g. 1939)
Stanislovas Lukošius (1906–1997)
Paulius Makauskas (g. 1986)
Lina Margaitytė (g. 1996)
Julija Matulytė (g. 1988)
Remigijus Pačėsa (1955–2015)
Andrej Polukord (g. 1990)
Romualdas Rakauskas (1941–2021)
Liudvikas Ruikas (1938–2004)
Vaclovas Straukas (1923–2017)
Kristina Sereikaitė (g. 1980)
Virgilijus Šonta (1952–1992)
Remigijus Treigys (g. 1961)
Raimundas Urbonas (1963–1999)
Audra Vau (g. 1970)
Julijus Vaicekauskas (g. 1939)
Darius Vaičekauskas (g. 1978)
George Vaitkunas (g. 1956)
Kuratorė dr. Margarita Matulytė
Koordinatorės: Skaistė Marčienė, Aurelija Malinauskaitė
Parodos architektė Ieva Glumac
Dizaineris Marius Žalneravičius
Organizatorė LNDM Prano Domšaičio galerija
Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Informaciniai partneriai: LRT, „JCDecaux“, „Cgates“
Parodos rėmėja „Grigeo Group“
Partneriai: Kauno miesto muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Šiaulių „Aušros“ muziejus
- Įsigykite el. bilietą į šią parodą
- Užsisakykite ekskursiją po šią parodą tel. +370 46 410 421, el. paštu domsaicio.edukacija@lndm.lt
- Suplanuokite savo apsilankymą LNDM Prano Domšaičio galerijoje
Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. +370 46 410 412
domsaicio.galerija@lndm.lt
