Evaldas Jansas. Ekstrapoliacija

2025 m. liepos 24 – 2025 m. spalio 26 d. 

Plastiniu vizualiuoju menu tu gali išsakyti visa akimirksniu, tėkšti žiūrovui viską smūgiu […] Noriu pasakyti, kad nekuriu intelektualizuotų darbų, nemaskuoju savo idėjos, stengiuosi siekti aiškumo ir suprantamai deklaruoju tą savo mintį, kuri būtų suvokiama ir neišprususiam žiūrovui.“  

Evaldas Jansas 

 

 

 

 

XX a. 10 dešimtmečio pradžioje ‒ nepriklausomybės aušroje ‒ siautėjant laukiniam kapitalizmui, Evaldas Jansas įsiveržė į vaizduojamojo meno sceną itin efektingai ‒ „smūginiais“ objektais, brutaliais performansais, įžūliomis akcijomis, „grubiomis“ instaliacijomis, į „tikrovės tirštį“ panardinančiais videofilmais ir kt. lyg nudaužto butelio šuke (į)rėždamas gilias „žaizdas“ Lietuvos dailės istorijos (įsivaizduojamame) kūne.  

 

Evaldas Jansas – vienas iš nedaugelio menininkų, kurių vardai yra tapę bendriniais. Jis ne tik neramios sielos bohemininkas ‒ tai amžių sandūros Vilniaus šiuolaikinio meno sistemos „enfant terrible“ ir ryškus interdisciplinininkas. Jansas ‒ taip pat ir sociokultūrinis reiškinys, legenda ir ikona, simbolizuojanti estetinių ir socialinių konvencijų laužymą, menines transgresijas ir visas kitas (ne)įmanomas ribines patirtis, kurias vadinamoji „respektabili visuomenė“ linkusi ignoruoti.  

 

Taigi, šios parodos lankytojų „estetinio skonio“ ir apskritai nervų sistemos laukia rimtas išbandymas ‒ specifiniu rupios kasdienybės grožiu, peraugančiu į agresyvų socialumą ir savižalą, nuogu kūnu ir jo syvais, netgi menininko žarnyne subrandintais „meniniais objektais“! O kartu ir sarkastiškomis kultūrinėmis citatomis ties prasto skonio, karikatūros riba balansuojančioje postpankiškoje tapyboje ir autoportretais, persmelktais aštria (savi)ironija, bet kartu ir nuoširdžiai skaudžia savistaba. 

 

Ši paroda pretenduoja į Evaldo Janso retrospektyvą, apibendrinančią daugiau nei trijų dešimtmečių kūrybos laikotarpį. Ji dalijama į menininko kūrybos formalią, konceptualią ir egzistencinę genezę atspindinčių trijų dešimtmečių (arba „Janso epochų“) ‒ 1993–2003 / 2004–2014 / 2014−2025 m.išklotinę. Tačiau muziejinė-chronologinė struktūra ekspozicijoje nėra tiesmuka ir akivaizdi. Ji „ištirpdyta“ impulsyviose fluktuacijose, subjektyvizuota dienoraštiniame (ne)nuoseklume ‒ eklektiška, suplakta į stipriai „trenkiantį per galvą“ kokteilį.  

 

Viena vertus, visa tai yra menininko pasakojama autobiografija. Nes Janso kūriniai atsiranda iš gyvenimiškos situacijos. Todėl menininko kūryba taip pat laikytina nepriklausomos Lietuvos ir jos šiuolaikinio meno genezės veidrodžiu. Kita vertus, Jansas savo kūryboje sugebėjo išgauti „psicho-estetinį kondensatą“, tarsi „esenciją“, kuri neleidžia kūriniams likti vien epochą liudijančiais artefaktais. Janso kūryba įgrimzdusi į būtį ‒  ne tik aktyviai diskutuoja su dabartimi, bet ir įauginama šaknimis į ateitį.   

Kęstutis Šapoka 

 

 

Ekstrapoliacija*

* Praeities patirties pritaikymas prognozuojant nežinomus (ateityje įvyksiančius) reiškinius, darant prielaidą, kad sąlygos iš esmės nesikeis. 

 

 


 
Parodą lydės Janso videofilmų programa. Rugsėjį ir spalį muziejaus erdvėje bus rodoma menininko ankstyvoji dokumentika, eksperimentiniai ir ilgo metro filmai, projekto „Jansas TV“, buvusio svarbiu šiuolaikinio meno gyvenimo metraščiu, siužetai. 
 
 
Parodos atidarymas vyks liepos 24 d., ketvirtadienį, 18 val.
 
 
 
Kuratorius Kęstutis Šapoka 
 
Architektas Gintaras Makarevičius 
 
Grafikos dizainerė Lina Bastienė 
 
Organizatoriai: LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus, galerija „MOrka“ 
 
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba 
 
Informacinis partneris „JCDecaux Lietuva“ 
 
 

 

 

 

Vilniaus g. 24, LT-01402 Vilnius
+370 5 250 5824
radvilu.rumai@lndm.lt