Antanas Gudaitis. Kompozicijos 

2025 m. gegužės 15 – spalio 5 d.

Aš manau, kad didžiausia vertybė, kurią gali pasiekti žmogus – ir gyvendamas, ir darydamas meną, – yra moralinis tyrumas. Tiesumas – ir sau, ir kitiems. Man tai pagrindinis dalykas. Ir mene, ir gyvenime. 

Antanas Gudaitis 

 

 

Ši paroda svarbi dėl kelių priežasčių tai Antano Gudaičio kūrybos fondo, kuris rūpinasi menininko kūrybiniu palikimu bei jo sklaida, prisistatymas ir kvietimas bendradarbiauti. Taip pat ji ypatinga ir dėl to, kad didesnių menininko parodų nerengta jau bent keletą dešimtmečių. Paskutinė retrospektyvinė menininko gimimo šimtmečiui skirta A. Gudaičio paroda „Išsilaisvinimas“ Lietuvos dailės muziejuje vyko prieš dvidešimt vienerius metus (kuratorės – J. Mulevičiūtė ir L. Jablonskienė) 

 

Naujojoje parodoje „Kompozicijos“ atskleidžiamas gyvybingiausias ir paties A. Gudaičio ypač vertintas kūrybinis laikotarpis, prasidėjęs maždaug nuo 1959 m. ir tęsęsis iki jo mirties 1989 m. 

 

A. Gudaitis sudėtingo likimo XX a. lietuvių dailininkas, patyręs visą lietuvių tautai tekusią istorinių kataklizmų ir išbandymų naštą. Jis gimė 1904 m., kai Lietuva dar buvo carinės Rusijos imperijos dalis, pergyveno du pasaulinius karus, trumpą nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpį, vokiečių ir sovietų okupacijas, priespaudą. Mirė taip ir nesulaukęs valstybingumo atkūrimo.

 

19291935 m. A. Gudaitis mokėsi Paryžiuje, ten susiformavo jo modernizmo principais grįsta meninė pasaulėžiūra. Pagrindinių kūrybos impulsų sėmėsi iš savo išgyvenimų, buvo atviras įvairiems kultūriniams, politiniams ir gyvenimo įvykiams, visą laiką keitėsi. Grįžęs iš Paryžiaus ​​į Kauną 1932 m. su bičiuliais ėmėsi įgyvendinti lietuvių modernaus meno parodos idėją. Parodą lydėjo leidinys Ars“, kuriame paskelbta įžanga vėliau pavadinta pirmuoju lietuvių dailės manifestu. A. Gudaitis visą kūrybinį gyvenimą išlaikė kūrybinius principus ir vertybes, nuo kurių atsispirdamas XX a. 4 dešimtmetyje ėmėsi Lietuvos meno gaivinimo veiklos. 

 

Vienas iš parodos tikslų parodyti menininko kūrybinio mąstymo ir ieškojimų kelią. Nuo pradinių piešinių, eskizų, tapybinių etiudų iki jį tenkinusių vieno ar kelių kūrinio variantų, atskleidžiant kiekvieno etapo svarbą. Dailininką domina ne galutinis, ištobulintas ieškojimų rezultatas, o galimų sprendimų įvairovė, apmąstymai tam tikra tapybine tema. Kūrybinio proceso metu A. Gudaitis laisvą asociatyvų minties polėkį, spontaniškumą, vitališkumą derino su kruopščiu paruošiamuoju darbu, apgalvota kompozicija. Menininko kūriniai dažnai buvo peikiami kaip „formalistiniai“, ne tik dėl to, kad juose sunku „perskaityti“ žmones, jų santykius, būsenas, bet ir dėl skubaus, ekspresyvaus, eskiziško tapymo. Plastinė tapybos pusė A. Gudaičiui buvo itin reikšminga, o turinys, sumanymas išryškėja ir sustiprėja, įgauna reikšmę kultūriniame, politiniame, istoriniame kontekste būtent per menininko pasirinktą plastiką. A. Gudaičio kūrinių poveikį sudaro jų visuma – spalvinė, linijinė, faktūrinė materija. Ši visuma nedaloma, spalvinė kokybė čia negali būti atskirta nuo linijos ir potėpio. Menininko kūrybai būdinga, kad nėra atviro siužeto pasakojimo, o tikrąsias kūrėjo intencijas dažnai slepia kūrinių pavadinimai.  

 

Parodoje pristatoma Algimanto Kunčiaus fotografija bei archyvinė 16 mm juostų medžiaga, kurioje įamžintas ne tik pats Antanas Gudaitis, bet ir jį supusi aplinka namai, dirbtuvė, Vilniaus dailės akademija, Vilniaus menininkų dirbtuvės, kultūrinė to meto aplinka ir jo artimieji bei geriausi draugai.  

 

 

Kuratorė Algė Gudaitytė 

Koordinatorės: Skaistė Marčienė, Aurelija Malinauskaitė 

Architektė Ieva Cicėnaitė 

Dizainerė Rusnė Šimulynaitė 

Fotografijos ir kino medžiaga Algimantas Kunčius 

Montažas Ignas Urbonas

 


Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. +370 46 410 412
domsaicio.galerija@lndm.lt

Taip pat žiūrėkite

Parodos atidarymas

Minint Antano Gudaičio 121-ąsias gimimo metines – paroda Prano Domšaičio galerijoje