Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX–XX a. I pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio

Rudolfas Petereitas. *Marių mergaitė.* 1864

Grupelė kraštotyros ir istorijos mėgėjų 2009 m. Klaipėdoje įkūrė VšĮ Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugiją „Nidden“, kurios tikslas – dailės darbų, sukurtų Rytų Prūsijoje ir vaizdingai bylojančių apie regiono gamtą, praeitį, gyventojus, paieškos, rinkimas bei sklaida.

Vienas aktyviausių draugijos narių, jos pirmininkas Aleksandras Popovas, beveik dešimt metų renka dailės kūrinius, susijusius su Rytų Prūsija. Šiuo metu rinkinyje yra maždaug 1 000 tapybos ir grafikos darbų, kurie reprezentuoja beveik 300 dailininkų. Draugija „Nidden“ pristato rinkinio kūrinius plačiajai visuomenei, rengia parodas. Jau įvyko per dešimt parodų Nidoje, Rusnėje, Kaliningrade (Rusijos Federacija), Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Parodų sėkmė, visuomenės susidomėjimas, kontaktai su krašto dailės paveldo tyrinėtojais draugiją „Nidden“ paskatino 2013 m. A. Popovo dailės rinkinio pagrindu išleisti pažintinį šviečiamąjį leidinį Kelionė į prūsiškąjį „Barbizoną“. Draugijos narių parengtuose dailininkų sąrašuose yra per 400 Rytų Prūsijoje kūrusių dailininkų pavardžių. A. Popovo rinkinys nuolat pildomas naujais tapybos ir grafikos darbais, o įsigyti kūriniai laukia išsamių tyrinėjimų, autorystės ir datavimo tikslinimų.

Rytų Prūsijos dailininkai palaikė plačius tarptautinius meno ryšius, šio krašto dailėje tampriai pynėsi Europos mene plitusios stilistinės kryptys ir tendencijos. Sudėtinga Rytų Prūsijos istorija užmarštin nunešė daugelio čia kūrusių dailininkų vardus, didžioji dalis kūrinių buvo prarasta, dalis jų pateko į privačias rankas ir tik vienas kitas – į muziejus. Šiame kontekste A. Popovo rinkinys turi ne tik estetinę, bet ir istorinę-pažintinę reikšmę.

Parodoje supažindinama 141 dailininkų kūryba, eksponuojami 276 tapybos ir grafikos darbai. Jie sukurti XIX a.–XX a. I pusėje, kuomet Rytų Prūsijos dailė išgyveno pakilimą, o kraštas buvo tapęs traukos centru daugeliui dailininkų. Paveikslai, nutapyti aliejumi ar tempera, akvarelės, pastelės, įvairiomis grafikos technikomis sukurti estampai, piešiniai, reprodukcinė grafika atspindi ryškiausius Rytų Prūsijos dailės istorijos reiškinius – Karaliaučiaus meno akademiją ir Nidos dailininkų koloniją, supažindina su čia gimusių, nuolat šiame krašte gyvenusių ar tik epizodiškai jame buvojusių dailininkų kūryba. Parodoje vyrauja Rytų Prūsijos peizažai, kuriuose skleidžiasi kartais rūstus, kartais paslaptingas ar nuostabiai poetiškas miškų, laukų, vandenų ir kopų grožis. Juos papildo figūrinės kompozicijos, natiurmortai ir portretai.

XIX a.–XX a. I pusės menininkai lengvai keitė gyvenamąją vietą ir pasiryždavo ilgoms kelionėms. Vietinių ir atvykėlių dailininkų biografijose marguoja miestai ir šalys, kur mokytasi, buvota studijų tikslais, rengtos parodos, o kūriniuose greta Rytų Prūsijos vaizdų matome kitų vietovių motyvus. Įprastas tam laikotarpiui dailininkų mobilumas, keitimasis idėjomis, naujų meno stilių pažinimas prisidėjo prie Rytų Prūsijos dailės įvairovės ir sklaidos toli už krašto ribų.

Plati stilistinė parodoje eksponuojamų kūrinių skalė – nuo akademizmo, sentimentalaus realizmo, vėlyvojo impresionizmo, natūralizmo iki ekspresionizmo ir naujojo daiktiškumo. Keli jau XX a. II pusėje sukurti darbai, atstovaujantys vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai, atskleidžia fenomenalų Rytų Prūsijos dailės tąsos po 1945 m. bruožą – negalėdami vykti į pamėgtas vietas, dailininkai, remdamiesi atmintyje giliai įstrigusiais įspūdžiais, tapė „prisiminimų“ paveikslus.

Iškalbingi ilgalaikės parodos kūriniai, eksponuojami galerijoje greta Prano Domšaičio nuolatinės ekspozicijos, leidžia geriau pažinti šio iš Prūsijos Lietuvos kilusio tapytojo kūrybos ištakas, įtakas ir istorinį kontekstą. Daugelis „Nuostabiojoje žemėje“ pristatomų dailininkų buvo P. Domšaičio amžininkai – mokytojai, kolegos, draugai, su kuriais jis studijavo Karaliaučiaus meno akademijoje, tapė Sembos pakrantėse, lankėsi Kuršių nerijoje, diskutavo apie meną ir kartu dalyvavo parodose Karaliaučiuje, kituose Vokietijos ir Europos miestuose.

Parengė Kristina Jokubavičienė

Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. Muziejaus parodas ir ekspozicijas galima lankyti be galimybių paso. Muziejaus renginiuose galimybių pasas būtinas.

Lankytojai aptarnaujami, parodos, ekspozicijos veikia