Paroda „Kelionė į saulę. Ernstas Mollenhaueris (1892–1963) Nidos dailininkų kolonijoje“

2017 m. spalio 6–gruodžio 10 d.

Ernstas Mollenhaueris. Gelbėjimo stotis kopose. Apie 1920. Rytprūsių krašto muziejus Liuneburge

Prano Domšaičio galerijoje veikia tapybos paroda „Kelionė į saulę. Ernstas Mollenhaueris (1892–1963) Nidos dailininkų kolonijoje“ iš Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge (Vokietija) rinkinių. Rytprūsių krašto muziejaus ir Prano Domšaičio galerijos dvylikos metų bendradarbiavimo rezultatas – parodų ciklas, aktualizuojantis Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Klaipėdos krašto dailės paveldą.  Aštuntoji, paskutinė, ciklo paroda pristato Nidos dailininkų kolonijos puoselėtojo, tapytojo ekspresionisto E. Mollenhauerio kūrybą. 

 

E. Mollenhaueris gimė 1892 m. Tepliuvoje (vok. Tapiau, rus. Gvardeiskas, Kaliningrado sr.). Taip pat iš Tepliuvos kilusio garsaus tapytojo Loviso Corintho paskatintas, 1913 m. pradėjo studijas  Karaliaučiaus dailės akademijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, karui pasibaigus grįžo į akademiją tęsti studijų. Garsiajame Hermanno Blode’s viešbutyje Nidoje dailininkas pirmą kartą apsilankė 1919 m., o sekančiais metais vedė viešbučio savininko dukrą Hedwigą. 

 

Nuo 1924 m. iki 1945 m. E. Mollenhaueris gyveno Nidoje. Iš uošvio perėmęs populiarų viešbutį, dailininkas rūpinosi ir jame įsikūrusiu dailininkų kolonijos centru, tęsė kolonijos tradicijas. Be kitų kultūrinių iniciatyvų, tapytojas padėjo rašytojui Thomui Mannui įsikurti Nidoje. 1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, E. Mollenhaueris, kaip ir daugelis kitų ekspresionistų, pateko į nacionalsocialistų organizuotą „išsigimusio“ meno kampaniją, jam buvo uždrausta tapyti ir rengti parodas. Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, dailininkas su žmona ir dukra pasitraukė į Vakarus. Dirbtuvėje Nidoje likę paveikslai buvo sunaikinti. 

 

Nuo 1945 m. E. Mollenhaueris gyveno Vokietijoje. Keitume Zylto saloje, kurios kraštovaizdis priminė Nidą, buvo įsirengęs dirbtuvę, tapė, dažnai pakartodamas anksčiau tapytų ir karo suirutėje prarastų paveikslų motyvus. Dailininkas mirė 1963 m. Jo kūrybos palikimu ilgus metus rūpinosi duktė, menotyrininkė Maja Ehlermann-Mollenhauer (1925–2012). 2012 m. ji perdavė tėvo paveikslus ir archyvą Rytprūsių krašto muziejui. 

 

Parodai Klaipėdoje jos kuratorius, Ryptrūsių krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Jörnas Barfodas atrinko 20 aliejumi ant drobės, kartono ir popieriaus nutapytų peizažų, sukurtų 1919–1963 m. Eksponuojami trys itin reti ankstyvieji, 1919–1920 m. peizažai. Iki 1945 m. nutapytų E. Mollenhauerio darbų išliko vos vienas kitas. Būtent tuo metu dailininkas susiformavo kaip ekspresionistas. Jo kūrybai turėjo įtakos tapybą Karaliaučiaus dailės akademijoje dėstę Ludwigas Dettmannas ir Arthuras Degneris, vėliau – Kuršių nerijos gamta ir susitikimas su Maxu Pechsteinu. 

 

Didžiąją parodos dalį sudaro po 1945 m. sukurti paveikslai, beveik visi skirti Nidai, kurią tapytojas vadino „stebuklų žeme“. Jis turėjo keletą mėgstamų motyvų, iš kurių išsiskiria Nidos švyturys ir Nidos gelbėjimo stotis, nedidelis raudonų plytų pastatas kopose prie jūros.  

 

Po 1945 m. sukurtose ir vėlyvojo ekspresionizmo krypčiai priskiriamose drobėse laisvas, ekspresyvus potėpis, šviesos ir tamsos kontrastai, stiprūs spalviniai akcentai kuria savitą, dekoratyvią ir dramatišką pasaulio viziją. E. Mollenhauerio paveikslai stipraus kolorito, ryškių spalvinių dermių, kupini ekspresijos ir atviro jausmo, gilių išgyvenimų. Iš jų sklinda gaivališka pirmapradės natūros prigimtis, kuria alsuoja unikalus Kuršių nerijos kraštovaizdis. Dažnoje kompozicijoje vaizduojamas didžiulis, spinduliuojantis saulės kamuolys. Saulė paveiksluose yra ir šviesos šaltinis, ir paslapties kupina, visa, kas gyva palaikanti ir persmelkianti gamtos jėga. 

 

E. Mollenhaueris teigė: „Nuo pat jaunų dienų esu atsidavęs ekspresionizmui. Visada stengiuosi atskleisti motyvo esmę, visą jo įvairovę, tai yra, siekiu savo vidiniams pojūčiams suteikti išraiškingą formą. Šį įsijautimą į objektą išreiškiu ne racionaliai išmąstytomis struktūromis, bet intuityviai  kuriama forma, kuri kiekviename kūrinyje įgyja vis kitokią prasmę“.

 

Paroda Prano Domšaičio galerijoje veiks iki 2017 m. gruodžio 10 d. Vaikams ir mokiniams yra parengta edukacinė programa „Įvairiaspalvė Kuršių nerija. Kaip nupiešti saulę?“.

 

Rėmėjai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Rytprūsių krašto muziejus (Liuneburgas, Vokietija), „Balticum TV“

 

Liepų g. 33, LT-92145 Klaipėda
Tel. +370 46 410 412
domsaicio.galerija@lndm.lt