III aukšto ekspozicijos | Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

III aukšto ekspozicijos

III aukštas, XVIII ekspozicijos salė

Kanuto Rusecko kūriniai

← XVII ekspozicijos salė | XIX ekspozicijos salė →

Vienas gabiausių Jono Rustemo mokinių Piešimo ir tapybos katedroje buvo Kanutas Ruseckas (1800–1860). Dar studijuodamas Universitete dailininkas susižavėjo romantizmo idėjomis, priklausė studentiškoms Spindulingųjų ir Filomatų draugijoms. Gavęs Universiteto rekomendacijas, 1821–1831 m. dailės studijas jis tęsė Paryžiuje ir Romoje pas garsius to meto dailininkus Guillaumą Guilloną Lethiere’ą, Antoine’ą Jeaną Grosą, Vincenzo Camuccini, Berthelį Thorvaldseną. Grįžęs į Vilnių, dėstė piešimą Vilniaus bajorų institute ir privačiai.

K. Ruseckas buvo puikus peizažistas. Išliko daugybė Italijoje ir Lietuvoje dailininko nutapytų eskizų, jautriai perteikiančių gamtos grožį ir įvairovę, įamžinančių krašto praeitį menančius architektūros paminklus. K. Ruseckas bene vienintelis lietuvių dailėje ėmėsi animalistinio žanro („Stumbro medžioklė“). Dailininkas nutapė daug portretų. Tačiau ypač jis išgarsėjo paveikslų ciklu, kuriame pavaizdavo charakteringus lietuvių liaudies tipus, Vilniaus apylinkių papročius ir tradicijas („Pjovėja“, „Lietuvaitė su verbomis“, „Vakarinės pamaldos Aušros Vartų koplyčioje“).

Lietuvos dailės muziejuje saugoma per 300 K. Rusecko kūrinių – paveikslų, piešinių, eskizų ir gamtos studijų. Didžiąją jų dalį sudaro darbai, po dailininko mirties likę dirbtuvėje. Juos pagarbiai išsaugojo sūnus Boleslovas, prieš mirtį viską užrašęs Vilniaus mokslo bičiulių draugijai.