Vytauto Valiaus paroda „Jausti savo žemę…“

2020 m. lapkričio 4 d. – 2021 m. vasario 1 d. (Dėmesio! Dėl koronaviruso paroda neveikia iki gruodžio 10 d.)

Vytautas Valius. Vakaras. 1999. Dailininko šeimos nuosavybė

Dykuma – –

nuo neatmenamų laikų žmogus – –

– ir gamta – –

viskas žmonių sukurta – –

                        pavirsta į smėlį – –

 

 

 

Šis sakinys, rastas Vytauto Valiaus studijoje tarp pasižymėtų minčių, piešinių bei užrašų fragmentų, tapo pagrindine parodos gija.

 

Visą parodą įrėmina du paskutiniai triptikai, juos mes pavadinome „Paskutine vakariene“. Jie, kaip ir dauguma kūrinių, nebuvo dailininko įvardinti, dar norėta dirbti toliau…

 

„De profundis“, „Planeta“, „Kultūros ekologija“ – tai keli svarbūs menininko kūrybos etapus žymėję ciklai. Dauguma kitų kūrinių, eksponuojamų parodoje, yra mažai arba visai nerodyti. Tai tik visõs Vytauto Valiaus kūrybos punktyrai-fragmentai, tarsi aptikti byrančiame laike, minint dailininko 90-ąsias gimimo metines ir belaukiant pasirodant trečiosios apžvalginės knygos „Gyvenimas mene“.

Dailininko šeima

 

 

 

 

 

 

Vytautas Valius (1930–2004) – žymus lietuvių dailininkas, Lietuvos Respublikos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos didžiojo  kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius – buvo universali, kone renesansinė asmenybė: grafikas, knygų iliustruotojas, tapytojas, scenografas, freskų kūrėjas, kompozitorius ir mąstytojas-filosofas.

 

Gimęs Telšiuose, 1950–1956 m. Lietuvos valstybiniame dailės institute grafikos studijas pasirinkęs menininkas 1965–1971 m. dėstė grafiką ir kompoziciją savojoje Alma Mater, vėliau atsidėjo kūrybiniam darbui. Iliustravo Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Janinos Degutytės ir kt. poezijos knygas, sukūrė estampų ciklus „1863-ieji metai Lietuvoje“, „Planeta“, „Literatūrinės parafrazės“, „Vilniaus architektūra“ ir kt., tapybos ciklus „Lietuvių liaudies meno motyvais“, „Istorinės parafrazės“, „XX amžius“, tapybos ir estampų ciklą „Kultūros ekologija“, sieninės tapybos darbais dekoravo Medžiotojų užeigą (1974) Kaune, Vilniaus universiteto lituanistikos skaityklą (1979).

 

Domėjimasis filosofiniais būties klausimais V. Valių kūryboje kreipė į žmogaus gyvenimo apmąstymus, skatino priešintis visuotiniam chaosui. Menininką žavėjo liaudies dailės, ypač skulptūros, plastinės kalbos paprastumas, taurumas ir vidinė rimtis. Tokia pat santūri, apibendrinta ir įtaigi jo grafinė kūryba, pasižyminti novatoriška forma, daugiasluoksnio vaizdo monumentalumu. Ištobulinta individuali technika leido išgauti įvairialypę lakšto paviršiaus faktūrą, perteikti subtilius susiliejančių spalvų niuansus. Tapybos kūrinių cikluose V. Valiaus prigimties santūrumas įgauna spontaniškumo, skausmingumo. Ekspresyvia modernistine plastine kalba menininkas gvildeno iki šiol aktualias dvasingumo nykimo, visuotinio sumaterialėjimo, kultūros ir meno paminklų išsaugojimo, ekologijos temas, įtaigiai įprasmino kūrybinių ir griaunamųjų žmogaus galių konfliktą.

Regina Urbonienė

 

 

 

Parodos kuratoriai: Saulius Valius, Eglė Valiūtė

 

Parodos koordinatorė Regina Urbonienė

 

Paroda veiks iki 2021 m. vasario 1 d.

 

Atvykus į muziejų privaloma dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 1 metro atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaityti banko kortele.

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. (8 5) 212 0841, tel. (8 5) 212 4258
vytautas.balciunas@lndm.lt