Vilniaus gimtadienio proga surengtoje parodoje – pirmąkart lietuviškai užrašytas Vilnius

2020 m. sausio 24 d. – 31 d.

M. Daukša „Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“. 1595. Vilniaus universiteto biblioteka

Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) rodomą parodą „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“. Tai trečioji paroda iš 2018–2022 m. tarptautinių parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“, skirto Vilniaus 700 metų jubiliejui pasirengti. Parodą pradėjo kultūrologų pokalbis, kuriame dalyvavo prof. Viktorija Daujotytė, habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Eugenija Ulčinaitė, dr. Darius Kuolys. Pokalbį moderavo dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvavo ir pianistė Aleksandra Žvirblytė, aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Paroda „Pirmą kartą lietuviškai: Vilniaus vardas Mikalojaus Daukšos Katekizme“ pristato pirmąkart lietuviškai užrašytą Vilniaus vardą. Ankstyviausias iki šiol žinomas šaltinis, kuriame sostinės vardas užrašytas lietuviškai, yra 1595 m. Vilniuje išleistas Mikalojaus Daukšos Katekizmas. Šios knygos viršelyje Lietuvos sostinės vardas lietuviškai užrašytas vietininko linksniu – „Wilniuie“ (pilnas įrašas knygoje: Katekizmas. Ižspaustas Wilniuie Metusę vžgimimo Wieszpaties 1595). M. Daukšos Katekizmas – tai pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išleista knyga lietuvių kalba, o pasaulyje veikiausiai išlikęs tik vienas jos egzempliorius, saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Ši knyga įtraukta į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“. Trečioji paroda iš parodų ciklo „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“ aktuali keliais aspektais. 2020 m. skelbiami UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais, taip pat kitąmet sukanka 425 metai, kai buvo išleistas M. Daukšos Katekizmas, todėl tai ir proga paminėti knygos jubiliejų, o Vilniaus ir Lietuvos visuomenei parodyti unikalų leidinį, įtrauktą į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą, ir taip aktualinti UNESCO pasaulio paveldą Lietuvoje. Be to, šiais metais Vilniaus universiteto biblioteka minės 450 metų jubiliejų. Kadangi vienintelis knygos egzempliorius, kuris saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje, paroda aktualina Vilnių kaip universitetinį miestą, skatina domėtis universiteto ir jo bibliotekos istorija. 2020 m. Lietuva švęs 30 metų nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Lietuvių kalbos išsaugojimas ir puoselėjimas buvo vienas pagrindinių Sąjūdžio programos tikslų, o lietuvių kalba yra vienas iš kertinių lingvistiniu pagrindu susikūrusios tautos savimonės pamatų, todėl parodoje akcentuojama kalbos kaip tapatybės dalies svarba. Šiuo požiūriu lietuvių kalba tampa bendru vektoriumi, jungiančiu lietuvių kalbos puoselėtojo M. Daukšos veiklą ir valstybės nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų. Organizuojamoje parodoje akcentuojama kalbos svarba formuojant tautinį identitetą ir jos vaidmuo istorijoje. Paroda, skirta reikšmingai Vilniaus dienai įprasminti, atskleidžia daugiasluoksnius Vilniaus, Lietuvos istorijos ir jos kultūros paveldo klodus.

Parodą lydi kultūros renginių ciklas: diskusija, koncertas, paskaita. Programą rasite čia.

Parodos organizatoriai tikisi, kad istorinių atodangų ciklas „Vilniaus miesto istorijos svarbiausieji ženklai“ atskleis Vilnių kaip unikalų Europos lotyniškosios civilizacijos miestą, o parodose pristatomi ženklai-simboliai padės praplėsti sostinės istorijos pažinimą.

Paroda veiks tik savaitę, iki 2020 m. sausio 31 d.

Parodos organizatoriai: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka.

Parodos kuratorius Remigijus Černius.

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Parodą remia JCDecaux.