Šarūnas Leonavičius. Daugiasluoksnis būties pasaulis 

Šarūnas Leonavičius (g. 1960) – vienas ryškiausių ir unikaliausių lietuvių grafikų. Jo kūryba išsiskiria itin kruopščiu piešiniu, išgryninta technika ir intelektualiu, simbolių bei metaforų persmelktu turiniu. Menininko darbai – tai turtingi vizualūs pasakojimai, besiskleidžiantys tarp istorijos, mitologijos, religijos, literatūros ir siurrealistinės vaizduotės. 

 

Parodoje pristatomi darbai iš ciklų, skirtų Gintaro Beresnevičiaus knygai „Lietuvių religija ir mitologija“ (2008), Kristijono Donelaičio poemai „Metai“ (2014) bei įvairaus laikotarpio ofortai ir piešiniai tušu religine, mitologine, poetine tematika.  

 

Leonavičiaus kūriniai dažnai primena architektūrinius brėžinius – griežtos struktūros, techniškai tikslūs, tačiau tuo pat metu kupini metafizinės įtampos. Juose kūnai, figūros jungiasi su gamtos elementais, ornamentais, o aliuzija į senuosius raštus, graviūrų estetiką reiškiasi kaip šiuolaikinės vizualinės teologijos fragmentai. 

 

Leonavičius tarsi alchemikas jungia laikmečius, jo ofortuose ir piešiniuose galima įžvelgti nuorodų į Dürerio, Piranesio ar Goyos kūrybą, tačiau tai ne stiliaus citatos, o vizualūs dialogai su kultūros istorija ir atmintimi. Nors kūriniuose gausu aliuzijų į Bibliją, senąją ikonografiją, baltų mitologiją ar ezoterinę simboliką, Leonavičius nėra didaktiškas. Priešingai – jo kūryba kviečia mąstyti, įsižiūrėti, kontempliuoti. Žiūrovas čia tampa lėtu skaitytoju – tarsi atvėrus seną knygą, kur kiekvienas subtiliais, persipinančiais piešiniais užpildytas puslapis pasakoja vis naują istoriją.  

 

Monochrominio kolorito Leonavičiaus iliustracijose Donelaičio „Metams“, atliktose ant specialaus popieriaus tapant, piešiant, susipina XVIII a. Prūsijos kaimo vaizdiniai, archajiškas žmogaus ryšys su žeme ir cikliškas gamtos laikas. Leonavičius vengia iliustratyvumo siaurąja prasme – jo darbuose atsiveria savitas, daugiasluoksnis pasaulis, kuriame net menkiausia detalė – personažas, daiktas, augalas, architektūros elementas ar gamtos fragmentas – nėra atsitiktinė. Kiekvienas vaizdo elementas perteikia gilesnę prasmę, susijusią su tautos kultūra, jos vertybėmis, tapatybe ir kova dėl išlikimo, besiskleidžiančia per kalbą, papročius, tikėjimą ir ryšį su gamta. 

 

Interpretuodamas Gintaro Beresnevičiaus kūrybą, Leonavičius žengia dar vieną žingsnį – nuo istorinės rekonstrukcijos prie kultūrinio dekonstruktyvizmo. Iliustruodamas Beresnevičiaus tekstus, jis vaizduoja ne konkrečius siužetus, bet patį mąstymo būdą – mitologinį, ironizuojantį, kartais siurrealistinį. Tai pasaulis, kuriame telpa senovės baltų dievai, dangaus kūnai, sparnuoti žmonės ir kitos mitinės esybės, nuolat persipinančios ir besimainančios. Šie darbai išsiskiria ne tik savo naratyvu, bet ir vizualine kalba – tarsi menininkas siektų įkūnyti pačią Beresnevičiaus tekstų pulsaciją, jų klajones tarp laiko, tikrovės ir sąmonės. 

 

Šarūno Leonavičiaus paroda – tai ne tik meninė patirtis, bet ir susitikimas su tekstu, kultūra ir atmintimi. Žiūrovas čia kviečiamas ne tik žiūrėti, bet ir skaityti vaizdą – lėtai ir atvira širdimi. 

 

Kuratorė Algė Gudaitytė

Parodos organizatorius LNDM Pamario galerija  

Rėmėjai: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba 

​

L. Rėzos g. 3, LT-93101 Juodkrantė
+370 469 53 323, +370 46 410 412
pamario.galerija@lndm.lt