Salvinijos Giedrimienės paroda „Kelias“

2019 m. vasario 7–balandžio 14 d.

Salvinija Giedrimienė – ryški ir įvairiapusė meninė individualybė, daug prisidėjusi prie šiuolaikinės lietuvių tekstilės modernėjimo. Aštunto dešimtmečio pradžioje į meninį gyvenimą įsiliejusios tekstilininkės kūriniai buvo tarsi inovacijų pranašai, darę įtaką tekstilės atsinaujinimo procesams. 1986 m. S. Giedrimienės kūryba buvo įvertinta Lietuvos valstybine premija, ji pirmoji iš lietuvių tekstilininkų XX a. pelnė tarptautinį pripažinimą: 1982 m. apdovanota didžiuoju prizu Erfurto socialistinių šalių taikomosios dailės kvadrienalėje (dab. Configura), 1982 m. – pagrindiniu prizu Baltijos šalių taikomosios dailės trienalėje Taline, 1986 m. – specialiuoju prizu tarptautinėje tekstilės trienalėje Lodzėje.

 

Ketvirtoji asmeninė S. Giedrimienės tekstilės paroda pristato beveik penkis jos kūrybos dešimtmečius – nuo pirmųjų savarankiškų žingsnių iki paskutinių meninių ieškojimų. Retrospektyvos pavadinimas „Kelias“ – neatsitiktinis, perimtas iš konkretaus tekstilininkės gobeleno pavadinimo. Kelio motyvas dažnas jos kūryboje, besikartojantis įvairiais pavidalais (įstrižai praminto tako juosta, judri geležinkelio magistralė, tiltas, pro automobilio langą šmėkščiojantis vaizdas), simbolizuojantis tikslo siekimą, savasties paieškas mene, bylojantis, kad žmogus – amžinas keleivis gyvenimo ir kūrybos kelyje. Ekspozicijoje išskiriami trys kūrybos laikotarpiai, tapatinami su kiekvienam jų būdingais meniniais tikslais: judėjimo ir dinamikos įsisavinimu ankstyvuoju periodu (1973–1980), erdviškumo perteikimu audinyje – brandžiuoju (1981–1990) ir dvasinės šviesos ieškojimu – vėlyvuoju (1991, iki šių dienų) etapu.

 

S. Giedrimienės kūrybinis braižas susiformavo XX a. aštuntame–devintame dešimtmetyje. Jos brendimui darė poveikį bendra dailės gyvenimo atmosfera, tekstilės atsinaujinimo tendencijos, diktavusios vėlyvojo modernizmo principais grįstą kompoziciją, netaisyklingo silueto kūrinių formatus, plastines inovacijas. Ieškodama savo tapatybės, menininkė priešinosi stereotipams, pasitelkė neįprastas temas, ekspresyvias formas, ryškias spalvas, išbandė didžiausią tuometinę naujovę – erdvinę tekstilę. Ji domėjosi judesio ir statikos, iliuzinės ir sąlygiškos erdvės priešstata, pasitelkė Vakarų tekstilėje populiarias yrančio audinio ir faktūrines detales, vengė klasikinės uždaros kompozicijos – audiniuose motyvai pateikiami fragmentiškai, kadruojami, dėstomi montažiniu būdu. Dailininkė įrodė, kad ir tekstilėje gali egzistuoti subjektyvus požiūris į aplinką, taip pat patvirtino jos siekių bendrumą su kitais devinto dešimtmečio lietuvių vizualiųjų menų reformatoriais. 

 

Eksponuojami darbai surinkti iš muziejų ir privačių bei viešųjų interjerų, keliolika pastarojo laikotarpio kūrinių atkeliavo iš dailininkės dirbtuvės. Greta žinomiausių S. Giedrimienės devinto dešimtmečio gobelenų („Pralekiantis ekspresas“, 1980; „Kintantys motyvai“, 1982; „Languotas audinys“, 1986; „Juostuotas audinys“, 1988, ir kt.) eksponuojami niekad nerodyti darbai. Šiuo metu S. Giedrimienė – vienintelė tekstilininkė Lietuvoje, nuosekliai plėtojanti religinę tematiką, todėl parodoje galima išvysti gobelenus iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos (tarp jų – 14-os gobelenų ciklą „Kryžiaus kelias“, 1996–1999), Vilniaus arkivyskupijos kurijos, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno, net trejus metus austą monumentalią kompoziciją „Šventoji Šeima“ (2005–2008). Plėtoti modernistinėje lietuvių tekstilėje tradicijų neturinčią sakralinę tematiką – taip pat novatoriškas pasirinkimas. 

 

S. Giedrimienė yra įsitikinusi, kad menas turi taurinti žmogų, skleisti dvasinę šviesą ir harmoniją. Ji siekia, kas jos audžiami gobelenai būtų kaip atsvara pasaulio destruktyvumui ir dvasinei tamsai. Tekstilininkės gobelenų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Čekijos valstybinis dailės muziejus Brno, jų yra dailės muziejuose Maskvoje. Menininkės kūriniai puošia kulto ir su juo susijusių institucijų interjerus. 

 

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė

 

Parodos kuratorės:

dr. Lijana Natalevičienė, Nijolė Žilinskienė

 

Parodą iš dalies finansuoja

 

​

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų