Romantizmai
2025 m. liepos 1 – 2026 m. sausio 11 d.
Be dvasios, be širdies – tai griaučių minios!
Adomas Mickevičius. „Odė jaunystei“
Atsiradusi kaip priešprieša klasicizmo racionalumui ir per visą Europą nuvilnijusi naujoji meno ir literatūros kryptis – romantizmas – atvėrė erdvę jausmams, svajoms ir individualumui. Imta drąsiai aukštinti kūrėjo genialumą, dvasinės vertybės iškeltos aukščiau materialinių, o ieškantieji moralinės atramos ar įkvėpimo raginti drąsiai gręžtis atgalios – į šimtmečius skaičiuojančią praeitį. Lietuvoje romantizmas „užtruko“ – užuot užleidęs pozicijas XIX a. II p. Vakaruose ryškėjusiam realizmui, virto neoromantizmu, arba nacionaliniu romantizmu, išradingai pasitelkusiu simbolizmo, art nouveau ir kitų stilių išraiškos priemones.
Šio savito virsmo priežastis yra specifinė Lietuvos politinė ir kultūrinė situacija – prievarta tapęs carinės Rusijos dalimi kaip tik tuo metu, kai iš Vakarų ėmė sklisti asmens ir tautos laisvę aukštinantys balsai, atlaikęs nepavykusius 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus, išgyvenęs narsiausiųjų mirtis ir tremtį, šis kraštas dar tvirčiau nei bet kada įsitvėrė savo tradicijų. Romantizmo dainiai plunksna, teptuku ir fortepijono klavišais nepailsdami ištisą amžių kūrė didingos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – nostalgijos rūke skendinčios svajonių šalies ir laiko – paveikslą, erdvę, kurioje tauta galėjo išlikti.
Kaip parodos pradžios taškas pasirinktas 1822 m. Vilniuje pasirodęs Adomo Mickevičiaus „Poezijos“ pirmasis tomas – juk būtent Vilniaus universitete iškilo ir suklestėjo lietuvių ir lenkų kultūrai bendra Vilniaus romantizmo mokykla. Pabaigą žymi didelius istorinius, politinius, socialinius regiono pokyčius lėmusi, o drauge ir Vilniaus paveikslų galerijos temines ir chronologines ribas brėžianti Pirmojo pasaulinio karo pradžia (1914 m.).
Ekspozicijos pasakojimas kurtas kontekstualiai, t. y. taip, kad nušviestų čionykščių procesų sąsajas ir skirtis su tarptautinėmis estetinėmis ir socialinėmis aktualijomis. Tad į romantizmą parodoje kviečiama pažvelgti kaip į kultūrinį darinį, kuriame glaudžiai susipina įvairios meno rūšys, politika ir visuomeniniai pokyčiai, visi drauge kurdami sudėtingą, daugiabriaunį, o Lietuvos atveju ir anaiptol ne visada „romantišką“ pasakojimą.
Organizatorė / Organizer LNDM Vilniaus paveikslų galerija
Parodos kuratorės: Aistė Bimbirytė, Gabija Kasparavičiutė-Kaminskienė, Dalia Tarandaitė, Joana Vitkutė
Architektas Jurgis Dagelis
Dizaineriai Edita Namajūnienė, Domantas Pigulevičius
Redaktorė Laura Patiomkinaitė
Vertėja Raminta Bumbulytė
Restauratoriais: Algimantas Vaineikis, Lina Jurnienė, Audronė Petroševičiūtė, Paulius Zovė, Arūnas Baublys, Birutė Miškinienė, Inga Petkutytė, Daiva Petrauskaitė, Milda Šulniūtė (praktikantė), Elena Adelina Kofman (praktikantė)
Partneriai: Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai, Vilniaus universiteto muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vladislovo Sirokomlės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Muzeum literatury im. Adama Mickiewicza, Muzeum Narodowe w Krakowie, Rūta ir Rimvydas Baranauskai, dr. Jaunius Gumbis, dr. Kristina Sabaliauskaitė, Milanijus Jankauskas, BTA draudimas
Informacinis partneris JCDecaux Lietuva
Parodą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
- Suplanuokite savo apsilankymą Vilniaus paveikslų galerijoje
- Spauskite šią nuorodą ir įsigykite el. bilietą į parodą
- Užsisakykite eksursiją parodoje tel. +370 681 90329, gidai.vpg@lndm.lt
Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. +370 5 261 1685
vpg@lndm.lt
