Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto

2021 m. gegužės 13 d. – spalio 6 d.

Pranciškus Smuglevičius. Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius. Apie 1775 m. LNDM

 

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus gegužės 13 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atvėrė ilgai lauktą parodą „Pranciškus Smuglevičius. Nuo antikinės Romos iki Vilniaus universiteto“, supažindinančią lankytojus su šios žymios klasicizmo laikotarpio asmenybės gyvenimu Italijoje ir Lietuvoje bei plačiu kūrybos spektru.

 

 

„Paroda yra muziejaus duoklė didžiajam profesionaliosios dailės pradininkui Lietuvoje P. Smuglevičiui, kurio 275-ųjų metinių šventimo iškilmes pernai rudenį sutrikdė COVID-19 pandemija, todėl parodos atidarymas buvo perkeltas į gegužę. Taip pat tai pirmas žingsnis atsinaujinančios Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijos link, – sako LNDM direktorius Arūnas Gelūnas. – Tikimės, kad lankytojai bus maloniai nustebinti originalia ir šiuolaikiška architektūra, kurią šiai parodai kūrė talentingi architektai Vytautas Biekša ir Eglė Matulaitytė.“ 

 

Pranciškus Smuglevičius užima ypatingą vietą Lietuvos dailės istorijoje. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje jis buvo vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų vietinės kilmės dailininkų, savo išsilavinimu ir profesiniu pasirengimu lenkęs daugelį amžininkų.

 

P. Smuglevičius buvo švietėjiško klasicizmo atstovas, aktyvus ir pažangus savo krašto pilietis. Įsitikinimus dailininkas drąsiai reiškė per savo kūrinius, jais siekė formuoti tautiečių savimonę, politines nuostatas, kelti tautos kultūrą, estetiškai ją auklėti. Vadovaudamas Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedrai, P. Smuglevičius ne tik parengė pirmą vietinių dailininkų kartą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie profesionaliosios dailės sampratos ugdymo, sudarė prielaidas tolesnei dailės žanrų plėtotei – P. Smuglevičius ir jo mokiniai kūrė jau ne tik portretus ir altorių paveikslus, vyravusius Lietuvos baroko dailėje, bet ir antikines, istorines, buitines kompozicijas, peizažus.

 

 

Kaip kūrėjas, P. Smuglevičius buvo aukštinamas ir kritikuojamas, primirštas ir vėl atrandamas. Šiandien P. Smuglevičiaus reikšme Lietuvos, Lenkijos ir net Europos dailei neabejojama. Jo kūriniai užima garbingą vietą nuolatinėse muziejų ekspozicijose, jie rodomi teminėse parodose, vis didesnio susidomėjimo sulaukia iki tol mažiau tyrinėta Romos laikotarpio kūryba, tačiau P. Smuglevičiui skirta didesnės apimties paroda iki šiol nebuvo surengta.

 

„Šios parodos tikslas – lankytojus supažindinti su įvairiapuse P. Smuglevičiaus veikla ir kūryba iš arčiau, – pasakoja parodos kuratorė Dalia Tarandaitė. – Parodos ekspozicija pradedama dailininko šeimai skirta sale, pristatančia meninę aplinką, kurioje P. Smuglevičius augo ir brendo. Toliau rodomos Romos laikotarpiu sukurtos antikinių paminklų kopijos ir savarankiškos kompozicijos. Didžiąją parodos dalį sudaro P. Smuglevičiaus kūriniai, sukurti dailininkui grįžus į tėvynę. Jie suskirstyti temomis ir žanrais, leidžiančiais atskleisti P. Smuglevičiaus kūrybinių interesų platumą ir jo įtaką tolesnei Lietuvos dailės raidai. Viena iš baigiamųjų parodos salių skirta pedagoginiam darbui ir dailininko mokiniams.

 

Tolimą epochą priartinti ir P. Smuglevičiaus kūrybą suprasti padės prie daugelio kūrinių teikiami trumpi aprašymai ir ekspoziciją papildanti vaizdo medžiaga. Tikimės, kad paroda ne tik suteiks malonių estetinių įspūdžių, bet ir įtrauks žiūrovą į smagų pažintinį nuotykį.“

 

 

Paroda veiks iki 2021 m. spalio 6 d.

 

 

Kūrinius parodai skolino:

 

Šiaulių „Aušros“ muziejus

Žemaičių muziejus „Alka“

Vilniaus universiteto biblioteka

Vilniaus universiteto muziejus

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“

Vilniaus arkivyskupija

Kaišiadorių vyskupijos kurija

Dr. Jaunius Gumbis

 

Archyvinę vaizdo medžiagą parodai suteikė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

 

 

Parodos kuratorė Dalia Tarandaitė

Parodos architektai: Vytautas Biekša, Eglė Matulaitytė („Processoffice“)

Parodos dailininkės: Loreta Uzdraitė, Laura Grigaliūnaitė

Parodos dizaineris Vadim Šamkov

 

 

 

Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. Muziejaus parodas ir ekspozicijas galima lankyti be galimybių paso. Muziejaus renginiuose galimybių pasas būtinas.

Adresas: Didžioji g. 4, LT-01128 Vilnius
Tel. / faks. (8 5) 212 0841, tel. (8 5) 212 4258
vpg@lndm.lt