Pilies g. 36
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 36. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 36 kiemas. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Nuo XVII a. savo amžių skaičiuojantis pastatas „aukso“ metus išgyveno XIX a. pradžioje, kai jo savininku 1800 m. tapo iš Prūsijos į Vilnių atsikėlęs vaistininkas Jurgis Gutas. Vienas įtakingiausių ir turtingiausių miestiečių įsirengė prabangius namus – suremontavo ir išplėtė pastatą. Keliose patalpose buvo įrengta vaistinė, greta jos atidaryta kavinė. 1885 m. pastatą nusipirko kaimynystėje gyvenęs leidėjas Albertas Syrkinas, kuris nugriovė senus statinius ir pasistatydino naujus mūrus. 1901 m. namo šeimininku tapęs spaustuvininkas Feliksas Zawadzkis taip pat pertvarkė pastatą, kuriame nuomojo butus ir patalpas parduotuvėms, pirštinių siuvyklai, batsiuvio dirbtuvei, viešbučiui. Nuo 1921 m. čia veikė Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, nuo 1925 m. – Lietuvių šv. Kazimiero draugija, įrengtos patalpos vaikų ligoninei, skaityklai, draugijos šaltkalvių dirbtuvei ir siuvyklai, butuose kurį laiką gyveno lietuvių visuomenės veikėjai. Ypatingu fasadu neišsiskiriantis namas turi įdomų pereinamą kiemą su siauru koridoriumi.
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 36. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Fotografas – Tomas Kapočius
Pilies g. 36 kiemas. 2018
Lietuvos dailės muziejus
Asmenybės
JURGIS GUTAS (1769–1836)
Vaistininkas, visuomenės veikėjas. Į Vilnių atsikėlė iš Prūsijos, 1800 m. nusipirko namą Pilies gatvėje (dabar – Pilies g. 36) ir jame įkūrė vaistinę. Masonų ložės garbės narys, vienas iš Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, pirmosios Lietuvoje farmacininkų profesinės organizacijos Vilniaus medicinos draugijos Farmacijos skyriaus vadovas (1819). Šio žymaus Vilniaus vaistininko mirtį 1836 m. gaubia paslaptis. Kalbėta, kad kunigaikštis Ludwigas Sayn-Wittgensteinas, norėdamas užvaldyti savo žmonos Stefanijos Radvilaitės turtą, nutarė ją nužudyti ir nuodų gavo iš vaistininko Guto. 1832 m. dvidešimt trejų metų amžiaus kunigaikštienė mirė (giminės teigė, kad nuo plaučių ligos). Po ketverių metų Gutas rastas žiauriai nužudytas savo namuose.
EMILIJA VILEIŠIENĖ (1861–1935)
Vilniaus krašto lietuvių veikėja, visuomenininkė. Mokėsi Peterburgo kilmingų mergaičių institute, dalyvavo Peterburgo studentų visuomeninėje veikloje, vaidino lietuviškuose spektakliuose. Nuo 1897 m. gyveno Vilniuje. 1900 m. ištekėjo už gydytojo, visuomenės veikėjo Antano Vileišio, aktyviai įsitraukė į Vilniaus lietuvių veiklą. Dalyvavo Vilniaus lietuvių savišalpos draugijos veikloje, mokytojavo draugijos įsteigtoje mokykloje. Buvo 1914 m. įkurtos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto narė, 1922–1926 m. gyveno draugijai priklausiusiame name (dabar – Pilies g. 36). Rinko aukas, lėšas, organizavo prieglaudas, karo metais rūpinosi belaisvių globa ir sužeistųjų slaugymu, gynė lietuvių katalikų teises. Garsėjo tiesmuku būdu, atvirai reiškė pažiūras, todėl ne kartą buvo bausta baudomis už nepaklusnumą valdžiai, kalėjo Lukiškėse. 1933 m. už nuopelnus apdovanota Vytauto Didžiojo ordinu.