MIKALOJUS RADVILA JUODASIS (1515–1565)

Vienas įtakingiausių ir turtingiausių LDK politinių veikėjų (Lietuvos didysis maršalka, Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada) gynė Lietuvos savarankiškumą – vadovavęs 1563–1564 m. Lietuvos delegacijai Varšuvos seime, jis pareiškė: „Geriau mirtis negu tokia unija“. Mikalojus Radvila Juodasis, ieškodamas vietos ištaigiai rezidencijai 1540 m. palankiomis sąlygomis sudarė sutartį su Vilniaus katedros kapitula dėl buvusių Vilniaus kanauninko Jono Filipovskio namų, kurie stovėjo strategiškai geroje vietoje (dabar – Pilies g. 23; senieji rūmai 1944 m. sudegė, nugriauti 1957 m., jų vietoje 1979 m. pastatytas daugiabutis gyvenamasis namas). Prie šio namo Mikalojui Radvilai Juodajam pavyko prijungti šalia stovėjusius buvusius Trakų vaivados Stanislovo Goštauto, pirmojo Barboros Radvilaitės vyro, rūmus. Sujungus abu pastatus į vieną buvo sukurta prabangi rezidencija.

MIKALOJUS KRISTUPAS RADVILA NAŠLAITĖLIS (1549–1616)

Pagarsėjo kaip keliautojas, 1582–1584 m. aplankęs Šventąją žemę, Siriją, Egiptą ir patirtus įspūdžius aprašęs knygoje Kelionė į Jeruzalę (1601), ir kartografas, 1590–1600 m. organizavęs kartografavimo ekspedicijas bei sudaręs vieną tiksliausių anuomet LDK žemėlapių (1613). Po Mikalojaus Radvilos Juodojo mirties 1565 m. rūmus Pilies gatvėje (jų buvusi vieta dabar – Pilies g. 23) paveldėjo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Kalvinizmo dvasia auklėtas ir europietišką išsilavinimą gavęs jaunuolis, paveiktas jėzuitų pasaulėžiūros, perėjo į katalikybę ir tapo aktyviu kontrreformacijos Lietuvoje dalyviu. Įsikūręs Vilniuje sutvarkė rūmus, išplėtė jų teritoriją, sukaupė vertingą biblioteką.

JURGIS RADVILA (1556–1600)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Vilniaus vyskupas ordinaras, pirmasis Lietuvoje Katalikų bažnyčios kardinolas. Nuo 1570 m. studijavo Leipcigo universitete. Nuo 1573 m. Vilniuje mokėsi pas Petrą Skargą, manoma, kad dėl jo įtakos atsisakė evangelikų reformatų tikėjimo ir 1574 m. viešai išpažino katalikybę. 1575–1577 m. Romoje studijavo filosofiją ir teologiją. Jo rūpesčiu Vilniaus jėzuitų kolegijai pripažintos akademijos ir universiteto teisės (1579). 1582 m. įsteigė Vilniaus vyskupijos seminariją. 1583 m. įšventintas kunigu, po kelių mėnesių – Vilniaus vyskupu. Tais pačiais metais popiežiaus paskelbtas Šv. Romos bažnyčios kardinolu presbiteriu. 1586 m. Romoje gavo kardinolo skrybėlę ir Šv. Siksto bažnyčios titulą. Aktyviai dalyvavo valstybės reikaluose, prisidėjo rengiant Lietuvos III statutą (1588). 1591 m. paskirtas Krokuvos vyskupu. Mirė Romoje. Parašė atsiminimų iš kelionių. Jurgio Radvilos rezidencija Vilniuje (dabar – Pilies g. 23) pagal savininko titulą vadinta Kardinalija.