Mados kūrėjos Agnės Kuzmickaitės paroda „Drugelio efektas“

2021 m. gruodžio 21 d. ‒ 2022 m. vasario 27 d.

Parodos fragmentas. Fot. Gintarė Grigėnaitė

Gruodžio 21 d. atidaryta Agnės Kuzmickaitės paroda „Drugelio efektas“ yra apie kasdienybę, tampančią mada, apie daiktus ir simbolius, menininkės savirealizaciją ir motinišką atsidavimą. „Drugelio efektas“ ‒ vizualus, taktilinis pasakojimas apie materijos galią ir jos sukeliamą daiktišką ekstazę.

 

Agnė Kuzmickaitė – viena ryškiausių šiuolaikinių Lietuvos mados kūrėjų, į šią sritį atėjusi XXI a. pradžioje. Ji drąsi ir drauge subtili, atpažįstama ir kaskart nustebinanti, teatrališka ir kasdieniška. Kūrėjos darbuose menas į madą įsilieja įvairiais būdais: per ready-made’o strategijas, konceptualumą, meno istoriją ir literatūrą. 15 kūrybos metų apimanti ekspozicija „Drugelio efektas“ kalba apie meno ir mados savitarpio ryšius, svarbiausius menininkės kūrybos aspektus, parodo jos genezę ir trapų mados pasaulio dvilypumą – nuo retai kam matomų užkulisių iki trikdančiai užburiančio reginio.

 

Meninė autorės individualybė remiasi kasdienybe. Kasdieniai daiktai, patekę į A. Kuzmickaitės akiratį, iš įprastinių elementų virsta meno kūriniais. Pasikeičia proporcijos ir kontekstas, daiktai įgyja kitas dimensijas ir medžiagas, jie apgaubia kūnus, betarpiškai priartėdami prie jų ir paversdami žmogų siurrealistine ar popartine skulptūra.

 

Kertinis įvykis – vaiko gimimas – paveikė ir pakeitė ne tik menininkės kasdienybę, bet ir jos kūrinius. Į elegantišką, subtilią, iki menkiausių detalių apgalvotą karaliją įsiveržia chaosas. Tas, kurį su savimi atsineša gaivališkai augantis naujas žmogus, be išankstinio žinojimo, kas yra gėris ir blogis. Be stabdžių ir ribų. Taip į kolekcijas įsiveržia ryškios spalvos ir vaikiška grafika, taip įkvėpimo šaltiniu netikėtai pasidaro žaislų pilnos grindys, juodi kontūrai tampa iškilūs, o iškarpos, kurias menininkė vadina drabužio metrika, iškyla į paviršių. Nes vaikai negailestingai ištraukia iš mūsų visa tai, ką stropiai slepiame net nuo savęs pačių.

 

Kuzmickaitė yra sukūrusi kostiumų daugiau nei dvidešimčiai spektaklių, bendradarbiavusi su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, Oskaro Koršunovo teatru, Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru, Valstybiniu Jaunimo teatru, dirbo su O. Koršunovu,  J. Vaitkumi, A. Areima ir kitais režisieriais. Teatro kostiumai jai ‒ atskiras pasaulis, kuriame į vieną visumą susilieja tekstas, vaizdas, judesys, siužetas, ir į tą pasaulį ji žvelgia per meno istorijos bei kostiumo istorijos prizmę.

 

Ikoninis drugelio ženklas – tai siluetas, pirmą kartą nutūpęs ant rūbo 2010 m., jau antrą dešimtmetį ženklina dizainerės kuriamas kolekcijas ir kolaboracijas. A. Kuzmickaitės drugelis – ne tik įvaizdžio dalis ir vizualinis elementas. Tai emocinis kolekcijų komponentas, priminimas apie grožio laikinumą ir tai, kad trapiausi dalykai gali būti labai galingi. A. Kuzmickaitė sukuria dalykus, kurie laikui bėgant įgauna vis didesnį poveikį – kaip drugelio sparnų mostas, sukeliantis žemės drebėjimą kitoje Žemės rutulio pusėje.

 

 

 

 

Parodos kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė

 

Architektai: Monika Zemlickaitė, Saulius Valius

 

Grafikos dizainerė Lina Bastienė

 

Informaciniai rėmėjai: JCDecaux, CENTRAS/interjeras.lt

 

Rėmėjai: Baltic Model Management, Carolina Make-up Studio

 

 

Muziejus prašo lankytojų nuolat dėvėti apsauginę veido kaukę, dezinfekuoti rankas, išlaikyti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas prašome atsiskaityti banko kortele. 

Muziejaus renginiuose privaloma dėvėti respiratorių.

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų