(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų

Napoleonas Ylakavičius, Autoportretas. 1852, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje veikia Lietuvos autoportreto istoriją ir kaitą peržvelgianti paroda „(Įsi)vaizduojant save: Lietuvos dailininkų autoportretai nuo XIX a. iki šių dienų“. Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė atskleidžia glaudų kūrinių ryšį su dailininko tapatybės samprata.

Autoportreto žanras gimė XV a., kai suklestėjus italų Renesansui, dailininkai iš cechų varžomų amatininkų tapo laisvaisiais kūrėjais. Tas milžiniškas šuolis iš amatininko į visuomenės elitą atvėrė svaiginančią kūrybos laisvę ir suformavo gyvą menininko legendos šerdį.

Toji legenda vis dar tebevilioja dailininkus maišto, pokyčio, įtakos galia. Todėl tuos pačius, tik kitaip atsiskleidžiančius, troškimus galime atpažinti ir XIX amžiaus, ir šių dienų kūrėjų darbuose.

„Parodos lankytojus gali nustebinti tai, jog tikrai nemaža dalis kūrinių nėra autoportretai griežtąja prasme, tačiau apžiūrėjus juos visus drauge, tikiuosi, kad klausimų liks mažiau. Įsigilinus į eksponuojamus kūrinius galima pastebėti, kad veikia tos pačios žaidimo taisyklės, panaši jų vidinė struktūra,“ – pasakoja parodos kuratorė M. Krikštopaitytė.

Barbora Didžiokienė, „Autoportretas“. 1933–1967, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Skirtingi požiūriai į save ir atvaizdą

Penkiose Vilniaus paveikslų galerijos salėse pristatoma beveik 70 Lietuvos menininkų autoportretų ir autorių tapatybę apmąstančių kūrinių. Didžioji dalis parodoje eksponuojamų darbų atrinkti iš gausių Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių, tačiau parodą reikšmingai papildo kūriniai ir iš kitų nacionalinių, regioninių bei privačių Lietuvos muziejų, kolekcininkų, pačių autorių bei jų šeimų kolekcijų. Kadangi vertingų ir įsimintinų autoportretų kiekis yra nepaprastai didelis, svarbiu kriterijumi buvo kūrinių viešumas. Atrinkdama kūrinius, parodos kuratorė M. Krikštopaitytė siekė pusiausvyros tarp vyrų ir moterų kūrėjų, visuomenėje pripažintų autorių ir tų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį ar pažvelgti naujai iš dabarties vertybinių pozicijų.

Ekspozicija pradedama klasikiniais žanro pavyzdžiais, antroje salėje akcentuojamas kūrėjo tapatybei aktualus maišto motyvas, trečioje – pristatomi sovietmečio paradoksai, ketvirtoje – primenama, kaip glaudžiai autoportretas susijęs su vaizduotės galia, tyrinėjamas santykis su savo kūnu, o paskutinėje – atskleidžiamas autoportreto potencialas klaidinti, žaisti, keisti.

Kiekvienas autoportretas pasakoja kūrėjo ar kūrėjos, šio žanro raidos ir jos pertrūkių istorijas. Pavyzdžiui, žymiajame Algimanto Švėgždos „Autoportrete su moliūgu“ (1977, LNDM) tapymo iš natūros gestas yra tarsi pažadas tyrinėti gamtą. Tačiau autoportreto sukūrimo laikotarpiu realistinė maniera buvo siejama su socrealizmu, nuvertėjusi ir net niekinama menininkų, kurių didžioji dauguma rinkosi ekspresionistinę raišką.

Labai svarbus, nors kuklios raiškos ir dydžio (dėl tuometinių techninių galimybių) Jurgos Barilaitės videoperformansas „Būtinoji gintis“ (2001, MO muziejus). Jame menininkė užsidėjusi bokso pirštines tapo ant drobės, o prieš akis ryškėja kūdikio veidas. Matome tapančią menininkę, kaip klasikiniuose autoportretuose, tačiau J. Barilaitė smūgiuoja tiesiai į įprasto vaizdavimo kanoną ir neįtikėtai praplečia moters, motinos, tapytojos vaizdavimo ikonografiją.

Naujoji paroda – tai ypatinga proga susipažinti su rečiau eksponuojamais išskirtinių autorių kūrinių originalais ir pamatyti, kaip kinta kūrėjų tapatybė Lietuvos dailėje – nuo oriai pozuojančio Pranciškaus Smuglevičiaus iki šių dienų autorių tyrinėjančių ką reiškia būti kūrėju (Laura Garbštienė, Donata Minderytė, Andrei Polukord), kaip sugyventi su savo kūnu (Elena Antanavičiūtė, Laima Oržekauskienė), žaidžiančių ir keičiančių taisykles (Cooltūristės, Laisvydė Šalčiūtė, Žygimantas Augustinas).

Algimantas Švėgžda, „Autoportretas su moliūgu“. 1977, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Lankytojai kviečiami kurti autoportretus

Parodos rengėjos kviečia lankytojus kurti autoportretus greta parodoje eksponuojamų kūrinių arba juos atkartoti. „Tai atvers progą apmąstyti, kaip save įsivaizduojame ir kaip norime save parodyti kitiems – juk tai skiriasi nuo to, kaip mus mato kiti. O gal paprasčiausiai žmonėms kils noras papokštauti su savo atvaizdu, pamačius, kad ne visi dailininkai žvelgia į save rimtai, – pasakoja parodos koordinatorė Dalia Tarandaitė.

Autoportretus kviečiama pažymėti grotažyme #įsivaizduojantsave ir jais dalytis „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose visą parodos veikimo laiką. Įspūdingiausiais lankytojų autoportretais savo paskyroje pasidalys ir LNDM Vilniaus paveikslų galerija.

Parodos kuratorė Monika Krikštopaitytė

Parodos koordinatorė Dalia Tarandaitė

Parodos architektė Sigita Simona Paplauskaitė

Parodos dizainerė Loreta Uzdraitė

Parodoje pristatomi autoriai: Elena Antanavičiūtė, Žygimantas Augustinas, Jurga Barilaitė, Konstantinas Bogdanas, Violeta Bubelytė, Boleslovas Buika, Marija Cvirkienė, Cooltūristės, Kostas Dereškevičius, Barbora Didžiokienė, Vincas Dilka, Pranas Domšaitis, Vladas Eidukevičius, Monika Furmana, Laura Garbštienė, Napoleonas Ylakavičius, Donatas Jankauskas-Duonis, Lina Jonikė, Agnė Jonkutė, Vytautas Kairiūkštis, Aleksandra Kasuba, Marcė Katiliūtė, Leonas Linas Katinas, Leonardas Kazokas, Vytautas Kasiulis, Geistė Marija Kinčinaitytė, Vincas Kisarauskas, Vitas Luckus, Česlovas Lukenskas, Vytautas Mackevičius, Donata Minderytė, Vladislovas Neveravičius, Edvardas Bonifas Paulavičius, Audronė Petrašiūnaitė, Igoris Piekuras, Andrei Polukord, Karolis Rafalavičius, Petras Repšys, Eglė Ridikaitė, Marija Teresė Rožanskaitė, Boleslovas Mykolas Ruseckas, Jonas Rustemas, Šarūnas Sauka, Mindaugas Skudutis, Liudomiras Slendzinskis, Vincentas Slendzinskis, Raimundas Sližys, Pranciškus Smuglevičius, Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė, Laisvydė Šalčiūtė, Vadim Šamkov, Arvydas Šaltenis, Veronika Šleivytė, Algimantas Švėgžda, Virgilijus Šonta, Domicelė Tarabildienė, Laima Oržekauskienė, Sofija Veiverytė, Gintaras Zinkevičius.

Kūrinius skolino: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, MO muziejus, „Lewben Art Foundation“, „MTR art foundation“, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos dailininkų sąjungos archyvas, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, kūrinių autoriai ir privatūs asmenys: Valentinas Antanavičius, Edvinas Bartkus ir Laima Natkevičiūtė-Bartkė, Juozas Budraitis, Vinco Kisarausko šeima, Laima Kreivytė, Ieva Pleikienė, Boris Symulevič.

Informacinis rėmėjas 7md