Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslo „Šv. Anupras” restauravimas

Pranciškus Smuglevičius. Šv. Anupras. Drobė, aliejus, 184×101, su rėmais 199×116. Kaišiadorių vyskupijos kurija

2000 m. paveikslą ir rėmus restauravo Birutė Miškinienė

Biologinius tyrimus atliko Irena Bubinienė

Cheminius tyrimus atliko Dalia Panavaitė

Paveikslas buvo saugomas Pivašiūnų bažnyčios pagalbinėse patalpose. Menotyrininkės Regimantos Stankevičienės teigimu, anksčiau jis priklausė Aukštadvario dominikonų bažnyčiai, 1832–1842 m. paverstai stačiatikių cerkve.

Paveikslas į Prano Gudyno restauravimo centrą perduotas su ištapytais rėmais (tikėtina, paties P. Smuglevičiaus). Rėmai buvo labai nešvarūs, stambiomis vinimis tiesiai per paveikslą prikalti prie porėmio. Porėmis silpnas, nepaslankus ir toliau naudoti netinkamas. Plona drobinio audimo drobė buvo atplyšusi nuo porėmio, pažeista pelėsių, suplyšusi. Tapybos sluoksnio ryšys su pagrindu silpnas, matėsi ankstesnių restauravimų pėdsakų (lopai, užtapymai ir kt.).

Įvertinus kūrinio būklę ir ją dokumentavus, atlikti biologiniai, cheminiai ir fizikiniai paveikslo tyrimai. Remiantis tyrimų medžiaga, sudaryta tausojanti konservavimo ir restauravimo programa. Antiseptikuotais žuvų klijais sutvirtinti grunto ir tapybos sluoksniai. Paveikslo vaizdinė ir nevaizdinė pusės buvo dezinfekuotos, išlygintos deformuotos drobės, sutvirtintos ir išlygintos krakeliūros. Autorinė drobė buvo dubliuota antiseptikuotais ir plastifikuotais žuvų klijais su nauja panašaus audimo drobe. Dubliuotas paveikslas ištemptas ant naujo porėmio. Ištrupėjusios vietos gruntuotos restauraciniu gruntu, nuvalyti paviršiaus nešvarumai, suplonintas senas pageltęs lakas. Tapybos praradimai retušuoti akvarele ir suformuota nauja apsauginio lako plėvelė. Tuo pat metu restauruoti ir autentiški, galbūt paties P. Smuglevičiaus ištapyti, paveikslo rėmai.

Tekstą parengė Algimantas Vaineikis