Taika arbatos puodelyje. Arbatos vartojimo kultūra
2025 m. spalio 17 d. – 2026 m. kovo 30 d.
Kvietimas išgerti arbatos nuo seno išreiškia draugiškumą ir šiltus santykius. Skirtingai nei pasaulyje dominuojanti kava, tapusi šių laikų skubėjimo ir rutinos simboliu, arbata vis dar išlieka gėrimu, leidžiančiu dažniau pasimėgauti neskubriu ritualu, kuriame skleidžiasi pokalbis ir atrandamas abipusis bendravimo džiaugsmas. Kvapnus garuojančios arbatos puodelis nuramina ir jungia draugėn susibūrusius žmones, kuria saugumo ir jaukumo jausmą. Šis universalus gėrimas, ilgus amžius keliavęs per visą pasaulį, padėjo integruoti įvairių tautų kultūrines patirtis, mokė svetingumo, tolerancijos ir savitarpio pagarbos.
Mūsų šalyje arbata turėjo savitus sklaidos kelius. Nors kartais manoma, kad šio gėrimo vartojimas Lietuvoje susijęs su šalies aneksija ir XIX–XX a. imperiniu paveldu, iš tikrųjų arbatos gėrimo tradicija, užsimezgusi dar XVII a., liudija apie rimtus diplomatinius ir kultūrinius santykius su Vakarų Europa. Lietuvos buvimas geografinėje kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų lėmė unikaliai susiklosčiusias arbatos tradicijas ir nestandartišką jų raidą. Parodoje siekiama atskleisti dar mažai visuomenei žinomą Lietuvos arbatos kultūros istoriją, parodyti jos kontekstus, ištakas ir išryškinti kultūrinę arbatos reikšmę, aptariant materialųjį, socialinį ir dvasinį paveldą.
Ekspozicija pasakoja, kaip iš Kinijos į Europą, neaplenkiant Lietuvos, atkeliavusi arbata davė pradžią ištobulintai kontinentinei stalo kultūrai su prabangiais indais, rafinuoto etiketo normomis ir nusistovėjusiais bendravimo papročiais. Pirmiausia tai įsivyravo Lietuvos didikų, dvarininkų gyvenime, o nuo XX a. suklestėjo miestiečių „arbatėlių“ kultūra. XX a. europiečių atrasta bei taip pat ir Lietuvoje atgarsio sulaukusi Japonų arbatos gėrimo ceremonija atvėrė naują bendravimo prie šio gėrimo puodelio suvokimo aspektą: vietoj ištaigingai iškylaujančių Europos arbatos gėrėjų šurmulio įsivyravo meditatyvi Rytų ramybė ir susikaupimas. Drauge buvo atsiųsta žinia, kad arbatos gėrimas – tai ne tik maloni pramoga, bet ir gyvenimo menas, mokantis harmoningai sutarti su žmonėmis ir gamta.
Projekto vadovė Džiuljeta Žiugždienė
Kuratoriai: dr. Marius Daraškevičius, Gražina Gurnevičiūtė
Koordinatorė Živilė Intaitė
Architektas Tomas Valentinaitis
Dailininkės Ieva Bastytė, Lina Bastienė
Architektūros įgyvendinimo koordinatoriai: Eglė Jagminė, Mažvydas Truklickas
Šviesų dailininkas Mantas Markevičius
Partneriai: Japonijos ambasada Lietuvoje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Tos arbatos“, „Tea Gong“
Ypatinga padėka: Haruka Seto, Aldona Snitkuvienė, Tadas Šaulys, Eglė Tarvainytė, Jūratė Kaučikaitė, Milda Šiaulytienė, Dalia Bernotaitė-Beliauskienė, Monika Gedrimaitė, Dainius Labeckis, Jūratė Meilūnienė, Giedrė Uzielienė, Gediminas Mikelaitis, Vadim Šamkov, Andrius Melys, Aistė Bimbirytė, Tadas Blėdis, Vytautas Narbutas
Eksponatus ir skaitmeninius vaizdus parodai skolino: Japonijos ambasada Lietuvoje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Žemaičių muziejus „Alka“, Kretingos muziejus, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Trakų istorijos muziejus, Aleksandro Vasiljevo fondas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Molėtų krašto muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Živilė Bardzilauskaitė-Bergins, Daliutė Ivanauskaitė, Beatričė Kelerienė, Ernesta Pauplienė, Dormantė Penkinski, Ingė Talmantienė
Projekto rengėjas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus
- Įsigykite el. bilietą į šią parodą
- Užsisakykite ekskursiją tel. +370 5 212 1813, +370 5 262 8080
- Suplanuokite savo apsilankymą LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje
Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. +370 5 262 8080, +370 5 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų
