Paroda „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

2020 m. sausio 21 d. – 2020 m. gruodžio 15 d.

Radvilos/ Radziwill, 1910

Paroda „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ skirta trims mados šimtmečiams, per kuriuos valdančioji klasė – aristokratija – formavo mados sampratą ir darė įtaką mados raidai.

 

Pirma parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Lankytojai pamatys, kaip rokoko stilius pasireiškė to meto mados tendencijose, kaip pasikeitė audiniai, suknelių sukirpimas, spalvų deriniai, vėduoklių ir kitų aksesuarų – tabãkinių, muselių-dėžučių, miniatiūrų ir pan. – forma.

 

Kita Prancūzijos mados dievaite tapo karalienė Marija Antuanetė iš Habsburgų giminės, Liudviko XVI žmona. Ji buvo ekstravagantiška moteris, aprangos pokyčių įkvėpėja. Būtent ji įvedė graikiško, amerikietiško ir angliško sukirpimo, taip pat „polonezo“ stiliaus suknelių madą. Skiriamasis to laikotarpio bruožas – įmantrios Marijos Antuanetės stiliaus šukuosenos, siekiančios iki vieno metro aukščio. Išraiškingi karalienės amžininkių portretai parodos lankytojus supažindins su sudėtingu kirpėjų darbu ir plaukų sušukavimo menu Marijos Antuanetės laikais.

 

Dar vienas Marijos Antuanetės pomėgis buvo ūkininkavimas ir sodininkystė. Versalyje ji įkūrė nuosavą „škotiško kaimo“ ūkį ir, imituodama valstiečių moterų aprangos papročius bei skonį, į madą įvedė prijuostes, kepuraites, skaras. Daugelis to laikotarpio aksesuarų supaprastėjo, tapo kur kas kuklesni, ypač juos lyginant su rokoko dirbiniais. Šiuos pokyčius galima pamatyti ekspozicijoje atidžiai apžiūrėjus vėduokles, dekoratyvinius diržų kabliukus su grandinėlėmis, rankines, batus, taip pat sulankstomas skrybėles, vadinamas koliažais.

 

Toliau parodoje pristatoma Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Pasiskelbusio Prancūzijos imperatoriumi Napoleono I žmona Žozefina, kilusi iš Karibų jūros Martinikos salos, domėjosi ir mėgavosi mada. Jos skonį ir poreikius formavo senos Versalio tradicijos, nes prieš Napoleoną ji buvo ištekėjusi už aristokrato Bogarnjė. Žozefina dievino šalius ir baltas permatomas sukneles, pabrėžiančias jos liekną figūrą. Ampyro stiliui, susiformavusiam Napoleono valdymo laikotarpiu ir imitavusiam graikų ir romėnų madą, parodoje atstovauja rūmų damų suknelės iš muslino, įvairūs šaliai, vyriškos siuvinėtos liemenės, aksominės apyrankės, papuoštos kamėjomis, diademos, lygiapadžiai bateliai ir kt.

 

Nuvertus Napoleoną prasidėjo karalienės Viktorijos valdymo  laikotarpis (nuo 1837 iki 1901 m.). Jis išsiskyrė gana kukliu aprangos stiliumi. Karalienė labai mėgo Škotiją ir savo vasaros rezidenciją – Balmoralio pilį, kurios interjeras buvo drapiruotas langeliais. Todėl nenuostabu, kad XIX a., taikantis prie asmeninių Viktorijos pomėgių, tapo populiarios languotos krinolino suknelės.

 

Tuo laikotarpiu Prancūzijoje madų pasaulyje viešpatavo ir Eugenija, imperatoriaus Napoleono III žmona, kilusi iš Ispanijos. Būtent ji, tapusi pirmojo mados dizainerio anglo Charleso Fredericko Wortho kliente, buvo aukštosios mados dievaitė. Ch. F. Wortho sukurtos balinės krinolino suknelės išsiskyrė didele apimtimi, rafinuotu kirpimu, originalumu ir apdailos grožiu, pavyzdžiui, juodais Šantiji nėriniais. Kapitalizmo raida visose Europos šalyse lėmė, kad aristokratus išstūmė bankininkai ir pramonininkai, kurių skonis pasireiškė aistra paauksuotiems baldams, dirbtinei prabangai – netikriems deimantams ir auksui. To meto aristokratijos poreikius tenkino garsiausi mados namai – „Worth“, „Redfern“, „Ping“.

 

Geležinkelių plėtra skatino keliauti, ir iš kelionių aristokratai neretai parsiveždavo brangių suvenyrų – romėniškų, venecijietiškų ir florencijietiškų mozaikų, biseriu siuvinėtų dirbinių, nėrinių.

 

Dar viena parodos dalis skirta Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijų aprangai. Vokietijos imperijai XIX a. antrojoje pusėje buvo būdingi militaristiniai drabužių elementai  – metalinės sagos, kariškių ir medžiotojų kostiumų detalės, o Austrijos-Vengrijos imperijos apranga buvo ryškesnio stiliaus, nes jai darė įtaką Rytų Europos tautos, įėjusios į imperijos sudėtį. Tai ir Rumunija, ir būsimos Čekija, Slovakija, ir šalys, sudariusios Jugoslaviją. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į husarų stiliaus elementus – kutus ir virveles, kuriais puošti drabužiai, skirti pasivaikščioti.

 

Ypatinga ekspozicijos dalis skirta Rusijos imperijai, kurios sudėtyje buvo ir Lietuva. Parodos lankytojai pamatys, kaip puošėsi Romanovų dvaro aplinkos žmonės. Vienas iš išskirtinių eksponatų – „Brizak“ mados namų apsiaustas rotonda, priklausęs imperatorienei Aleksandrai Fiodorovnai, Nikolajaus II žmonai.

 

Kunigaikštienė / Princess Lee Radziwill. AP Newsfeatures Photo, 1961

Kalbant apie Rusijos aristokratų įtaką pasaulinei madai, negalima nekreipti dėmesio į 1917 m. revoliucijos pasekmes. Netekę per pilietinį karą savo turto, namų, Rusijos aukštuomenės nariai buvo priversti bėgti iš šalies. Norėdami įsitvirtinti naujuose emigracijos centruose – Konstantinopolyje, Berlyne, Prahoje, Paryžiuje, aristokratai ten ėmėsi kurti madą. Taip Paryžiuje radosi daugybė rusų emigrantų įsteigtų mados namų – didžiosios kunigaikštienės Marijos Pavlovnos Romanovos siuvinėjimo namai „Kitmir“, kunigaikščių Irinos (Romanovos) ir Felikso Jusupovų mados namai „Irfe“, kunigaikštienės Marijos Trubeckajos, Marijos Annenkovos ir kunigaikštienės Liubov Obolenskajos mados namai „TAO“, kunigaikštienės Jekaterinos Lobanovos-Rostovskos mados namai „Paul Caret“, imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos freilinos baronienės Jelizavetos Hoyningen-Huene mados namai „Yteb“ ir kiti. Daugelis tų garsių mados namų aprangos pavyzdžių šioje parodoje bus demonstruojami pirmą kartą.

 

Remdamiesi Wallis Simpson, viena iš pripažintų mados dievaičių, pavyzdžiu, sužinosime, kokį vaidmenį XX a. mados raidoje suvaidino Anglijos aristokratai. W. Simpson labai skyrėsi nuo konservatyvių anglų moterų tiek savo žaviu elgesiu, tiek apranga, kuria demonstravo unikalų stilių, dėl jos karalius Eduardas VII turėjo atsisakyti sosto. Parodoje eksponuojama viena suknelė iš W. Simpson garderobo, taip pat suknelės, kurias dėvėjo Anglijos aristokratės, kai sostą perėmė karalienė Elžbieta II.

 

Dalis ekspozicijos skirta Lietuvos aristokratijai, kuri taip pat suvaidino tam tikrą vaidmenį kuriant pasaulinę madą. Visų pirma tai – Jacqueline Kennedy sesuo amerikietė Lee Radziwill, kuri ištekėjo už garsios Lietuvos giminės kunigaikščio ir buvo tapusi JAV mados dievaite. Parodoje eksponuojamos Lee Radziwill stiliaus suknelės, taip pat drabužiai, sukurti kunigaikštienės Irene Galitzine, tiesioginės kunigaikščių Golicynų, rusų Gediminaičių, palikuonės, mados namuose.

 

Galiausiai parodoje „Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“ lankytojai išvys drabužių pavyzdžius, sukurtus mados dizainerių, kilusių iš senų garsių giminių. Tai Florencijos didikas Emilio Pucci, rusų ir italų kilmės grafas amerikietis Olegas Cassini, prancūzų markizas Jeanas-Charlesʼis de Castelbajacas, markizė Jacqueline de Ribes ir kiti. Šie unikalūs kūriniai primena mums, kaip aristokratai, pardavinėdami savo vardą ir išlavintą skonį, davė pasaulinei madai naują impulsą ir kartu suteikė galimybę kilmingoms šeimoms XX a. antrojoje pusėje gyventi oriai.

 

 

Paroda veiks iki 2020 m. gruodžio 15 d.

 

Lankytojai aptarnaujami, parodos, ekspozicijos veikia

  • Antradieniais–šeštadieniais – 11.00–18.00 val.
  • Sekmadieniais – 11.00–16.00 val.
  • Valstybinių švenčių išvakarėse dirba valanda trumpiau
  • Nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis

 

Parodų, ekspozicijų lankymo kainos

  • Suaugusiesiems – 5 €
  • Kaina su nuolaida – 2,50 €
  • Gido paslaugos – 10 €

 

 

Galioja nuolaidos.

 

Parodų, ekspozicijų pritaikymas NEĮGALIESIEMS

  • Įrengti specialūs keltuvai

 

 

Atvykus į muziejų privaloma dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 1 metro atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikysis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaityti banko kortele.

 

 

Parodos rengėjai: Lietuvos dailės muziejus ir Všį „Alexandre Vassiliev fondas“.

 

Arsenalo g. 3A, LT-01100 Vilnius
Tel. (8 5) 262 8080, (8 5) 212 1813
El. p. tddm@lndm.lt
Muziejus pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų

Taip pat žiūrėkite

Galerija

Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.