Tekstas parengtas pagal informaciją, skelbiamą leidinyje „Paminklų sąvadas“
(Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988, p. 220–223)
Chodkevičių rūmai – vėlyvojo klasicizmo formų ir tūrių pastatas, formavęsis gotikos ir renesanso laikotarpiu, su vertingais ampyrinės interjero puošybos fragmentais.
Rūmuose nuo 1940-ųjų ir vėlesnių metų gyveno nemažai Vilniaus universiteto darbuotojų, tarp jų P. Pakarklis, A. Rimka, V. Sezemanas, P. Sivickis, J. Vabalas-Gudaitis.
Rūmų A korpusai išsidėstę per visą kvartalo plotį tarp Bokšto ir Didžiosios gatvių ir uždaro pastarosios perspektyvą, žiūrint nuo Katedros aikštės. Į šiaurę nuo rūmų yra trikampė aikštelė, susidariusi Bokšto ir Didžiosios gatvių sandūroje, ir Piatnicos cerkvė. Pagrindinis vakarinis fasadas kiek lenktas. Jis išeina į Didžiąją gatvę. Pietuose prie vakarinio korpuso šliejasi triaukštis pastatas. Prie Bokšto gatvės stovi stačiakampio plano oficina ir šiaurės rytų korpusas, jų pagrindiniai fasadai yra ištisinėje Bokšto gatvės fasadų eilėje. Oficina su kitais korpusais supa erdvų, uždarą, netaisyklingo plano kiemą, įvažiavimais sujungtą su abiem gatvėmis. Vakarinis korpusas yra su dviem fligeliais, U raidės plano. Šiaurinėje pusėje (tarp šiaurės rytinio korpuso ir šiaurinio fligelio) yra trikampio plano korpusas su laiptine, išsikišusia į kiemą. Rūmai triaukščiai, tik oficina dviaukštė. Į rūmų patalpas patenkama iš kiemo, įvažiavimų, į keletą – iš Didžiosios gatvės. Oficinos patalpos išdėstytos dviem eilėmis, kitos – įvairiai; dalis kambarių pereinami. Didžiosios gatvės pusėje išliko gotikinių rūsių, iš dalies rekonstruotų renesanso laikais. Šiaurinė vakarinė korpuso siena taip pat yra gotikinė. Pamatai akmenų, sienos plytų mūro, tinkuotos. Rūsiai, vakarinis įvažiavimas ir vakarinio korpuso pirmo aukšto patalpos yra su cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Stogai dengti čerpėmis.
Vėlyvojo klasicizmo formų fasaduose vyrauja horizontalios linijos. Pagrindinio fasado vidurinioji dalis kiek išsikišusi: ją paryškina frontonas ir II aukštas.
Po balkonu yra įvažiavimo anga. I aukštą skaido pusapskritės arkinės nišos su stačiakampiais langais. Aukštus II aukšto langus juosia apvadai su tiesiniais, o vidurinės dalies – trikampiais sandrikais. III aukšto langai taip pat su apvadais, po jais – stačiakampės nišos. Pastogę juosia karnizas su modiljonais. Aukštus skiria tarpuaukščių juostos. Vakarinio korpuso šiaurinis fasadas beveik toks kaip ir pagrindinis. Visuose vakarinio korpuso fasaduose yra po žemą frontoną su elipsiniu ar pusapskričiu langu timpane; frontonų karnizai su modiljonais.
Vakarinio korpuso ir fligelių kiemo fasaduose kartojami pagrindinio fasado puošybos elementai: pirmieji aukštai rustuoti, juose yra pusapskritės arkinės nišos su stačiakampiais langais, II aukšto langai su tiesiniais sandrikais. Pastogės karnizai su modiljonais. Pagrindinio fasado centre esančio balkono tvorelė papuošta ampyrui būdingais vainikais, sukryžiuotomis strėlėmis. Metalinius balkonus laikančių gembių galai pasibaigia skulptūrinėmis vyro ir moters galvutėmis. II aukšto interjerą puošia ampyro stiliaus polichrominė tapyba augaliniais ir kt. motyvais. Sienos dekoruotos klasicistiniais lipdiniais. Krosnis puošia reljefinis dekoras.
Oficinos kiemo fasadas taip pat vėlyvojo klasicizmo stiliaus – simetriškas. Vidurinėje dalyje turi keturių dorėninių kolonų portiką (tokių pagalbinių ir kartu respektabilių pastatų, stovinčių uždarame kieme, Vilniuje nedaug). Oficinos Bokšto gatvės fasado I aukštas raštuotas, stačiakampiai langai išdėstyti nišose su segmentinėmis arkomis. II aukšto langai su apvadais ir tiesiniais sandrikais. Visą pastogę juosia platus karnizas. Triaukštis šiaurės rytų korpusas su pietinėje dalyje esančiu įvažiavimu iš Bokšto gatvės – santūraus dekoro: gatvės rytinį fasadą horizontaliai dalija 5 juostos. Pastogę juosia karnizai.
Rūmų vietoje jau XVI a. prie dabartinės Didžiosios gatvės stovėjo namas.
1611 m. Chodkevičiai įsigijo Kaspero Ševco namą, 1619 m. – vadinamąjį „Kamienica Wolminska“, stovėjusį į pietryčius nuo Piatnicos cerkvės.
1643 m. išmūryta tvora vėliau tapo šiaurinio fligelio dalimi, rytinis galas vėliau įjungtas į šiaurės rytinį korpusą.
1647 m. buvo įsigytas namas, stovėjęs sklypo pietinėje pusėje.
XVII a. I pusėje Chodkevičiai sujungė šiuos namus ir pastatė renesansinę pietinio fligelio dalį. Rūmai 1691 m. suremontuoti.
XVIII a. I pusėje išnuomoti Kučerskiui, vėliau – Pšezdzeckiui.
1754–1762 m. pagal architekto A. Virenerio projektą perstatyti. XIX a. atiteko Puslovskiams. 1808 m. kiemo pusėje buvo du pagrindiniai korpusui statmeni fligeliai. Šiaurinis buvo trumpesnis, su mediniu priestatu; dabartinio šiaurės rytų korpuso vietoje stovėjo mūrinis pastatas.
Apie 1825 m. rūmai rekonstruoti: paaukštinti iki 3 aukštų, pailginti abu fligeliai, pastatyta oficina. Susidarė uždaras kiemas. Nuo tada rūmų tūriai beveik nesikeitė.
1834 m. rūmai atiteko Medicinos-chirurgijos akademijai, čia buvo įrengtas studentų bendrabutis.
1841 m. įsikūrė Baltarusijos (vėliau Vilniaus) švietimo apygarda, Vilniaus cenzūros komitetas, įrengta butų; erdvios patalpos suskaidytos.
1850–1855 m. kieme pastatytas šiaurinis trikampio plano korpusas (jame buvo ratinė, vėliau – butai), nugriauta II aukšto galerija. Rekonstrukcijos autorius Tomas Tišeckis (?). 1919 m. rūmai atiduoti universitetui; juose įsikūrė studentų klubas, apsigyveno dėstytojų.
Istorikas, teisininkas Povilas Pakarklis 1944–1948 m. gyveno 15 bute. Čia gyvendamas, dėstė Vilniaus universitete (profesorius), buvo baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas, 1946–1948 dirbo Istorijos instituto direktoriumi. 1946 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu. Parašė knygas „Lietuvių kova prieš kalavijuočius“ (1945), „Kryžiuočių valstybės santvarkos bruožai“, „Popiežiai – lietuvių tautos priešai“ (abi 1948).
Ekonomistas Albinas Rimka 1941–1944 (iki mirties) gyveno 20 bute. Čia gyvendamas dėstė Vilniaus universitete (profesorius). 1940–1941 m. buvo VU Ekonomikos fakulteto dekanas. 1941 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku, jos Visuomenės mokslų skyriaus pirmininku.
Filosofas Vosylius Sezemanas 1940–1950 m. gyveno 24 bute. Čia gyvendamas dėstė Vilniaus universitete (profesorius), buvo filosofijos katedros vedėjas. Prisidėjo prie universiteto atkūrimo po hitlerinės okupacijos. Skaitytų paskaitų pagrindu 1970 m. išleistas jo darbas „Estetika“. Anksčiau buvo neteisingai manoma, jog 1940–1950 Sezemanas gyveno Didžiosios g. 20 name.
Zoologas Pranciškus Šivickis 1940–1961 m. gyveno 17 bute. Čia gyvendamas dėstė Vilniaus universitete (profesorius), buvo jo Histologijos ir Embriologijos katedrų vedėjas (1941–1948 m.), Žemės ūkio instituto vyr. mokslinis bendradarbis (1948–1952 m.), dirbo Gyvulininkystės ir veterinarijos instituto parazitologijos laboratorijos vedėju (1952–1956 m.), Biologijos instituto zoologijos sektoriaus vadovas (1956–1959 m.), Zoologijos ir parazitologijos instituto direktorius (1959–1960 m.), šio instituto Bestuburių zoologijos sektoriaus vadovas (1960–1968 m.). 1945 m. tapo Lietuvos nusipelniusiu mokslo veikėju, 1947 m. – biologijos mokslų daktaru, 1956 m. – Lietuvos mokslų akademijos akademiku. Sukūrė naują Lietuvoje mokslo šaką – dirvožemio zoologiją. Parašė knygas „Parazitų apibūdinimas“ (1956; už ją 1959 m. pelnė Lietuvos valstybinę premiją), „Lietuvos moliuskai ir jų apibūdinimas“ (1960).
Pedagogas, psichologas Jonas Vabalas-Gudaitis 1944–1955 m. (iki mirties) gyveno 6 bute. Čia gyvendamas dėstė Vilniaus universitete (profesorius), buvo Pedagogikos (1944–1947), Pedagogikos ir psichologijos (1947–1951) katedrų vedėjas.
Iki 1981 m. rūmuose įvairiu metu gyveno profesoriai Juozas Baldžius, Dzidas Budrys, Ignas Jonynas, Vladas Jurgutis, Povilas Snarskis ir keletas kitų. Pagrindiniame vakariniame korpuse buvo vaistinė, parduotuvė, butai, oficinoje – Aukštųjų mokyklų poliklinika (1949–1966). Pagal architektės Aušros Sidaraitės 1981 m. projektą rūmai restauruoti; atstatytos šiaurės vakarinės dalies I aukšto patalpų barokinės erdvės su atviromis arkomis, klasicistinis interjeras; pastatai pritaikyti restoranui ir butams. Interjero restauracijos autorius Jonas Zibolis.
Atnaujinta: 2020-09-08
